Japonijoje prasidėjo pirmasis toks atvejis pasaulyje, kai baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas ne dirbtinio intelekto (DI) kūrėjas, o paprastas vartotojas. 27 metų vyras įtariamas naudojęs „Stable Diffusion“ tam, kad atkurtų saugomą autorinių teisių iliustraciją. Vėliau jis panaudojo sukurtą paveikslą kaip knygos viršelį.
Skirtingai nei daugelyje ankstesnių bylų, čia neatsižvelgiama į DI sistemų kūrėjus. Iki šiol teismai dažniausiai sprendė, ar DI sugeneruoti vaizdai gali būti saugomi, o tokios kompanijos kaip „Getty Images“ bylinėjosi su DI įrankių kūrėjais. Tačiau paprastų vartotojų veikla buvo vertinama kaip pernelyg sudėtinga persekioti.
Šis atvejis Japonijoje gali pakeisti visą supratimą apie teisines DI ribas. Jei žmogus bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kaip jis pasitelkė generatyvinį DI, tai gali tapti pirmuoju precedentu, turėsiančiu pasekmių DI naudotojams visame pasaulyje.
Vartotojas kaltinamas sąmoninga kūrinio reprodukcija
Policija teigia, kad vyras įvedė apie 20 tūkst. užklausų, bandydamas priversti DI tiksliai atkartoti konkretų paveikslą. Toks užklausų skaičius ir kryptingumas, anot pareigūnų, gali rodyti aiškų ketinimą nukopijuoti originalą. Tai išskiria bylą iš įprastų „nupiešk šiuo stiliumi“ užklausų.
Svarbiausiu tyrimo aspektu tampa būtent intencija. Teisininkai aiškina, kad jei žmogus sąmoningai bandė priversti DI veikti kaip pažangų „kopijavimo aparatą“, teismas gali pripažinti jo veiksmus pažeidžiančiais autorines teises. Tai būtų itin reikšmingas lūžis teisės praktikoje.
Kodėl tai gali tapti pasauliniu precedentu?
Iki šiol bylos dėl DI kūrinių beveik visada buvo nukreiptos prieš pačius įrankių kūrėjus arba kompanijas, treniravusias modelius su saugomais kūriniais. Vartotojai dažniausiai buvo laikomi per smulkiais, o nusikaltimo įrodymas, per sudėtingu. Šis atvejis gali parodyti, kad atsakomybė gali būti taikoma ir paprastam naudotojui.
Kol kas neatskleista, kuris menininkas ar teisių turėtojas pateikė skundą. Taip pat nepaskelbta, koks konkretus darbas galėjo būti atkartotas. Vis dėlto bylos esmė nesikeičia, tai pirmas kartas, kai DI naudotojui gresia baudžiamoji byla dėl kūrinio atkūrimo.
Ką gali nulemti ši byla?
Jei prokurorai įrodys sąmoningą kopijavimą, tai gali pakeisti požiūrį į generatyvinio DI naudojimą visame pasaulyje. Daugeliui kūrėjų gali tekti atsargiau žiūrėti į tai, kokius vaizdus jie generuoja ir kokius kūrinius bando atkurti. Tai gali iš esmės pakeisti DI praktiką internete.
Ši byla taip pat gali nubrėžti ribą tarp kūrybinio žaidimo ir tyčinio autorių teisių pažeidimo. Kol pasaulyje vyksta diskusijos, kaip reguliuoti DI įrankius, Japonijos sprendimas gali tapti orientyru, rodysiančiu, ar paprasti vartotojai bus laikomi atsakingais už DI sukurtų vaizdų rezultatus.
