Krašto apsaugos ministerija (KAM) šiandien vykusiame susitikime Prezidentūroje pristatė priemones ir veiksmus, kurios įgyvendinamos siekiant stiprinti oro erdvės gynybą ir stebėjimą, taip pat kovos su bepiločių orlaivių sistemų – antidroninių priemonių įsigijimus.
KAM siūlymai pagrįsti identifikuotomis pamokomis ir gautu kariniu patarimu bei užtikrina nuoseklų Lietuvos oro gynybos koncepcijos įgyvendinimą. Siūlomos integruotos oro erdvės gynybos pajėgumo vystymo priemonės grindžiamos šešiomis pagrindinėmis funkcinėmis kryptimis, kurios apima technologines ir organizacines oro erdvės apsaugos kryptis.
„Dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nepakankamai efektyvūs žemame aukštyje skrendančių objektų aptikimui. Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. KAM siūlomi pokyčiai apima oro erdvės stebėjimo ir oro atakos įspėjimo sistemas, elektroninės kovos, oro gynybos sistemas, karinės infrastruktūros ir pajėgų apsaugos sritis. Taip pat siekiama lankstaus oro erdvės valdymo, kuris leistų greičiau imtis reikiamų priemonių neutralizuojant grėsmes oro erdvėje“, – teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pasak ministrės, per tris dešimtmečius kariuomenė nebuvo finansuojama pakankamai, todėl dabar, net gavus papildomų lėšų, reikia laiko technologiniam ir kariniam vertinimui, įsigijimų vykdymui ir sistemų integracijai, todėl dedamos maksimalios pastangos, kad ištaisyti tai, kas nebuvo daroma ilgus metus.
KAM siūlo plėsti aprėptį ir atnaujinti technologinę bazę. Ypač didelis dėmesys bus skirtas inovacijoms, orientuotoms į bepiločių aptikimą, blokavimą ir naikinimą. Numatytos priemonės glaudesniam karinių ir civilinių institucijų koordinavimui bei automatizuota perspėjimo sistema gyventojams.
„Kalbant apie reagavimą trumpuoju laikotarpiu, į kairę ir į dešinę tikrai nešaudysime, tačiau neabejotinai imsimės papildomų veiksmų, nes situacija intensyvėja. Atnaujiname, modernizuojame, keičiame įrangą, pereiname nuo pasyvių į aktyvias priemones, nuo oro erdvės stebėjimo, ypatingai žemo aukščio, iki aktyvių dronų neutralizavimo priemonių. Reikiami įsigijimai jau vyksta, nelaukiant, kol į Lietuvos teritoriją įskris dronai. Be to, teisinis reguliavimas, kuris nebuvo sutvarkytas metų metus, tvarkomas itin sparčiai. Dar birželį KAM iniciatyva parengti būtini teisiniai sprendimai, kurių dėka turėsime uždaromus koridorius, kad, pavyzdžiui, informavus NATO naikintuvus galima būtų šalinti taikinius nebijant, kad būtų pažeistas koks nors civilinis objektas“, – teigia krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Tarp KAM pristatomų priemonių numatyti ir mobilūs vienetai, gebantys realiu laiku neutralizuoti UAV grėsmes bei blokuoti GPS ir kitų navigacijos sistemų signalus. Vystant oro gynybos sistemas, papildomai svarstomos mobilios, greitai dislokuojamos oro gynybos priemonės, galinčios efektyviai atgrasyti ar sunaikinti taikinius ankstyvoje fazėje.
Atsižvelgiant į didėjantį bepiločių grėsmių mastą, taip pat siūloma stiprinti pasyvią gynybą aplink svarbiausius objektus. Tai apima dronų detektorius, jutiklius, barjerus ir kitus techninius sprendimus.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir dronų pajėgumų vystymui.
Lietuvos kariuomenė bepiločių orlaivių pajėgumus planuoja naudoti lygiagrečiai su kitais pajėgumais. Pagrindiniai panaudojimo būdai – žvalgyba ir taikinių naikinimas. Įvairaus tipo dronų įsigijimui ir integravimui į Lietuvos kariuomenės pajėgumus jau išleista apie 80 mln. eurų, iki 2030 m. šiai sričiai dar numatyta skirti apie 0,3 mlrd. eurų. Įsigyjami įvairaus tipo dronai – žvalgybiniai, koviniai, jūriniai, nuo taktinio iki strateginio lygmens. Didžioji dalis ginkluotės ir įrangos kariuomenės sandėlius turėtų pasiekti artimiausiu metu.
Modernizuojant Lietuvos kariuomenę, taip pat plėtojamos antidroninės bei elektroninės kovos priemonės.
Bepiločiai orlaiviai, integruojami į esamus karinius vienetus ir papildys jau turimą taikinių naikinimo, žvalgybos ir kito pobūdžio priemonių arsenalą. Dronų panaudojimo vizijoje, ties kuria šiuo metu dirbama, taip pat bus numatytas dronų panaudojimas ir logistikos, ryšių bei kitose srityse. Įgyvendinant šias priemones vertinama Ukrainoje vykstančio karo patirtis.
Taip pat numatoma, kad žvalgybinės dronų sistemos kariuomenėje turi būti integruotos nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens. Toks integracijos modelis užtikrina skaidrų manevro, informacijos rinkimo, ugnies ir oro erdvės valdymą visuose lygmenyse, maksimalų operacinį efektyvumą.
Oro gynybos sritis yra ne tik mūsų šalies, bet ir visos NATO saugumo kertinis akmuo. Pagal patvirtintas NATO politines gaires ir regioninius planus, Lietuvos teritorijos ir oro erdvės gynyba yra ne tik nacionalinė, bet ir viso NATO aljanso atsakomybė. Todėl užkardant minėtas grėsmes ir toliau ketinama dirbti su sajungininkais bei ieškoti būdų ne tik dėl greito reagavimo, bet ir dėl pačių veiksmingiausių technologinių sprendimų.
Esant grėsmei ar karo prielaidoms, Lietuvoje būtų dislokuotos didesnės NATO sąjungininkų karinės pajėgos, kurios užtikrintų efektyvią oro erdvės kontrolę ir gynybą. Lietuvos oro gynybos pajėgumų vystymas atitinka NATO reikalavimus ir šalies įsipareigojimus.
Paieška archyve
