Duomenys rodo, kad didžiulis netikrų parduotuvių, reklamuojančių dizainerių prekių ženklus, tinklas pasisavino pinigus ir asmeninius duomenis iš 800 tūkst. žmonių Europoje ir JAV, rašo „The Guardian“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Daugiau nei 800 tūkst. žmonių Europoje ir JAV galėjo tapti apgavikų taikiniu – pasidalijo savo kortelių ir kitais jautriais asmens duomenimis su didžiuliu netikrų internetinių dizainerių parduotuvių tinklu, veikusiu Kinijoje.
Dienraščių „Guardian“, „Die Zeit“ ir „Le Monde“ atliktas tarptautinis tyrimas leidžia iš vidaus pažvelgti į tai, ką Jungtinės Karalystės prekybos standartų institutas apibūdino kaip vieną didžiausių tokio pobūdžio sukčiavimų. Apgavikai tam sukūrė 76 tūkst. netikrų interneto svetainių, rašo „The Guardian“.
Žurnalistų ir IT ekspertų išnagrinėti duomenys rodo, kad ši operacija yra labai gerai organizuota, išmani ir vyksta be pertrūkių.
Plačiu mastu veikiantys programišiai sukūrė dešimtis tūkstančių suklastotų interneto parduotuvių, kuriose siūlomos „Dior“, „Nike“, „Lacoste“, „Hugo Boss“, „Versace“, „Prada“ ir daugelio kitų aukščiausios kokybės prekių ženklų prekės su nuolaidomis.
Šios svetainės buvo sukurtos įvairiomis kalbomis, tarp jų ir anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, švedų ir italų. Svetainės neturi jokio ryšio su prekių ženklais, kuriais jos teigia prekiaujančios, ir daugeliu atvejų apie savo patirtį papasakoję vartotojai teigė apskritai negavę jokių prekių, rašo „The Guardian“.
Atrodo, kad pirmosios netikros tinklo parduotuvės buvo sukurtos 2015 m. Remiantis duomenų analize, vien per pastaruosius trejus metus buvo įvykdyta daugiau kaip 1 mln. „užsakymų“. Ne visi mokėjimai buvo sėkmingai įvykdyti, tačiau analizė rodo, kad per šį laikotarpį grupė galėjo bandyti pasisavinti iki 50 mln. eurų. Daugelis parduotuvių ilgainiui tapo apleistos, tačiau trečdalis jų – daugiau nei 22 500 – vis dar veikia.
Iki šiol apytiksliai 800 tūkst. žmonių, beveik visi Europoje ir JAV, pasidalijo el. pašto adresais, o 476 tūkst. iš jų pasidalijo debeto ir kredito kortelių duomenimis. Visi jie taip pat perdavė tinklui savo vardus, telefono numerius, el. pašto ir pašto adresus.
Suklastotų parduotuvių tinklo egzistavimą atskleidė Vokietijos kibernetinio saugumo konsultacijų bendrovė „Security Research Labs“ (SR Labs), kuri gavo kelis gigabaitus duomenų ir pasidalijo jais su leidiniu „Die Zeit“.
„The Guardian“ rašo, kad šis tinklas susikūrė Kinijos Fudziano provincijoje. Daugelį IP (interneto protokolo) adresų galima atsekti Kinijoje, kai kuriuos iš jų – Fudziano miestuose Putiane ir Fudžou.
Duomenyse rasti darbo užmokesčio dokumentai rodo, kad asmenys buvo įdarbinti kūrėjais ir duomenų rinkėjais, o atlyginimai jiems buvo mokami per Kinijos bankus. Taip pat buvo rasti trys darbo sutarčių šablonai, kuriuose darbdavys nurodytas kaip „Fuzhou Zhongqing Network Technology Co Ltd“.
Paieška archyve
