Nors pirmosios elektros energijos kaupimui skirtos baterijos sukurtos dar XVIII amžiaus pabaigoje, būtent dabar – elektromobiliams stumiant įprastus automobilius į ringo kampą – atradimai sutramdant elektronus įgauna lemiamą reikšmę.
Galimybė su savimi vežtis tiek energijos, kiek reikia kelionei nuo, tarkim, Vilniaus iki Varšuvos, žymiai švaresnė aplinka, sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro ar elektros energijos tiekėjų yra tik keletas drauge su naujos kartos baterijomis atkeliaujančių civilizacijos stebuklų.
Ko dar galima tikėtis artimiausiu metu, savo įžvalgomis pasidalino „SoliTek“ produktų vystymo vadovė Indrė Tursienė.
Nors ir šiek tiek vėliau nei buvo planuota, antroje 2023-ųjų pusėje „SoliTek“ pradėjo autonominių išmaniųjų elektros kaupimo sistemų gamybą. Dažais dar kvepiančiame ceche Vilniuje gaminamos namams skirtos baterijos, o kitąmet planuojama gaminti ir verslo poreikiams pritaikytas baterijas. Kol kas senų elektromobilių baterijų panaudojimas lieka ateities planuose.
„Tiesą sakant, tai lieka mūsų darbotvarkėje, tačiau kol kas nei į senų elektrinės technikos baterijų ardymą, nei į elektromobiliams skirtų naujų baterijų rinką nesisprausim. Šiuo metu dėmesį koncentruojame kitur ir siekiame spręsti ne mažiau aktualias problemas – užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, padėti vartotojams subalansuoti energijos kainas ir amortizuoti staigius elektros poreikio šuolius, kai vienu metu pradedami įkrauti elektromobiliai. Taip pat ateiti į pagalbą saulės jėgaines įsigijusiems žmonėms. Išmanūs kaupikliai suteikia vartotojams užtikrintą energijos tiekimą, esant poreikiui – „padidina“įvado galią ir leidžia energiją įsigyti pigiausiomis kainomis“, – pabrėžia I. Tursienė.
„SoliTek“ produktų vystymo vadovė taip pat atkreipia dėmesį į energijos kaupiklių atveriamas galimybes sumažinti namų ūkių priklausomybę nuo egzistuojančios elektros tiekimo infrastruktūros ypatumų, ar gerokai paspartinti investicijų į saulės ar vėjo jėgaines grąžą. Išmanūs energijos kaupikliai leidžia į tinklą energiją parduoti tuo metu, kai ji brangiausia, ir papildyti atsargas, kai kaina artima nuliui ar netgi neigiama.
Tokių pavyzdžių – daugybė. Antai Amerikoje, Samoa saloje sumontuota 1,4 MWp saulės jėgainė sujungta su energijos kaupikliais leistų vietos gyventojams tris paras naudotis visais įprastais elektriniais buities prietaisais, net jei tiek laiko truktų visiškas saulės užtemimas. Ekonominis tokio sprendimo efektas – maždaug 200 tūkst. sutaupytų dolerių per metus. Taip pat sprendimu mažinamas iš teršalų išmetimas – atsisakyta taršių dyzelinių generatorių.
„Šioje vietoje reikia paminėti dar vieną svarbų dalyką – kibernetinį saugumą. Didžiausi elektromobilių baterijų gamintojai įsikūrę Azijoje, tokios kompanijos, kaip CATL, „LG Energy Soliton“ ir „Panasonic“ užima apie 70 proc. rinkos. Baterijų kaupikliai itin žemomis kainomis taip pat koncentruotai gaminami Azijoje. Tai ne tik sukuria priklausomybę nuo minėto regiono, bet gali lemti naujus tarptautinės prekybos iššūkius ateityje. Nesaugiose šalyse pagaminti didelės galios energijos kaupikliai gali tapti energetinės sistemos destabilizacijos įrankiu. Pavogti duomenis ar netgi nuotoliniu būdu sutrikdyti tam tikras operacijas yra paprasčiau nei gali atrodyti. Pradėdami svarbios energetikos sistemos dalies vystymą ir elektros kaupiklių gamybą geopolitiškai stabilioje bei patikimoje šalyje, šias rizikas mes neutralizuojame“, – sako I. Tursienė.
Išmanių „SoliTek“ energijos kaupiklių metinės gamybos apimtys siekia 350 MWh. Kompanijos strategai neatmeta galimybės ateityje imtis elektromobiliams skirtų baterijų gamybos.
„Ten technologijos, chemija ir mechaninės jungtys šiek tiek kitokios, tačiau prisijaukinus esminius dalykus – kodėl gi ne“, – šypsosi I. Tursienė.
Paieška archyve
