Vertingus valstybės duomenis vis sparčiau atverianti Lietuva pagrečiui imasi ir kitų svarbių žingsnių – priimtas Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas įgalino šiais strateginiais ištekliais svariai prisidėti prie mokslinių tyrimų, inovacijų, sveikatos vadybos bei kitų sektorių ambicingų tikslų.
Daugiau nei prieš metus įsigaliojusio reglamento aktualijos jau ketvirtąjį kartą įvairių sričių specialistus sukvietė į Kauną – „EIT Health“ „Morning Health Talks“ susitikime diskutuota ne tik apie sveikatos duomenų panaudojimo pasiekimus. Rudens sesija „Sveikatos duomenų dalijimosi iniciatyvos: švęskite sėkmę ir mokykitės iš iššūkių“ taikliai atliepė šiandienos kontekstą: matyti kryptį, tikslingai judėti į priekį bei patiems būti gerųjų pokyčių kūrėjais.
Renginį iniciavo LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras, KTU „Startup Space“, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) bei LSMU ligoninė Kauno klinikos, pranešimus skaitė patyrę savo sričių profesionalai: buvusi „Investuok Lietuvoje“ komandos narė, šiuo metu Harvardo medicinos mokykloje žinias gilinanti gyvybės mokslų ekspertė Karolina Karl, valstybinio startuolio atstovas, Aplinkos ministerijos patarėjas IT klausimais Eimantas Norkūnas, Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė prof. dr. Lina Jankauskaitė, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Biobanko skyriaus vedėjas Daniel Naumovas.
Ekspertų pasisakymuose nuskambėjo pavyzdžiai, kaip jau šiandien šalyje pasitelkiami įvairūs sveikatos duomenys – tiek gerinant sveikatos priežiūros sistemą, tiek kuriant inovacijas.
Kaip pripažino ir Valstybės duomenų agentūros duomenų atstovas Julius Juodakis, ir advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ekspertė Giedrė Tubelytė, šiandien šių informacinių išteklių galimybėmis nesinaudojama visa apimtimi.
„Daug kam net nekyla minčių, kad galima pasitelkti tokius išteklius savo projektui, pavyzdžiui, atlikti analizę, išsiaiškinti, ar rinka bus palanki produktui“, – kalbėjo J. Juodakis.
„Mechanizmas yra, tačiau jo veikimo procesas kol kas vangus ir lėtas“, – pastebėjo G. Tubelytė.J.Juodakio teigimu, viena opiausių nūdienos problemų išlieka ne tik sveikatos duomenų patikimumas, bet ir jų pateikimas: duomenys ne visada teisingi ir ne tiek detalūs, kiek norėtųsi, o neretai pateikiami tokiais formatais, kurie labai apsunkina panaudojimą.
VUL Santaros klinikų Biobanko skyriaus vedėjas D. Naumovas pastebėjo, kad ligonių registrai nėra standartizuoti ir struktūrizuoti. Tikėtina, kad panašią bėdą turi ir kiti šalies registrai. Todėl reikia nemažų pajėgų deramai pateikti duomenis, o tai reikalauja ir nemažų finansinių sąnaudų.
Ekspertai sutartinai pripažino, jog reta sveikatos įstaiga tokiems poreikiams gali skirti papildomų išteklių. Lietuvos mokslo tarybos misijos „Vėžys“ programos koordinatorė Laura Pėkienė priminė – lėšų yra, tik mokėkime jomis pasinaudoti.
Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė L. Jankauskaitė atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. „Turime ne tik kurti kokybiškų duomenų registrus, bet ir gebėti operuoti duomenimis patys bei naudotis tarptautinėmis galimybėmis – keistis jais Europos bei pasauliniu mastu“, – pabrėžė mokslininkė.
Įžvalgomis pasidaliję „Morning Health Talks“ apskritojo stalo diskusijų dalyviai priėjo prie vieningo sutarimo – būtina parengti bendrą planą, kuria linkme eiti tobulinant sveikatos duomenų pateikimą, plečiant jų panaudojimo galimybes.
Paieška archyve
