Tyrimas: gyventojai pervertina savo žinias apie sukčiavimą

Neseniai „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančią realybę: finansinis sukčiavimas turi įtakos ne tik finansams, bet ir kitiems žmonių gyvenimo aspektams, įskaitant ir psichinę sveikatą. Susirūpinti verta ir dėl to, kad gyventojai pervertina savo žinias apie sukčiavimą, nors išviliojamų lėšų skaičius kasmet viršija 10 milijonų eurų.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų žinios apie finansinių sukčiavimų rūšis ir kaip į juos reaguoti yra pakankamos arba labai geros, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tai, atsižvelgiant į sukčiavimo paplitimą, yra aiškus pavojaus ženklas, sako „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

„Apklausos duomenys rodo, kad net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus susidūrė su vienokia ar kitokia sukčiavimo forma – iš jų apie pusė sulaukė sukčių skambučių arba SMS žinučių, ketvirtadalis susidūrė su investiciniu sukčiavimu ar suklastotomis el. parduotuvėmis, o kas dešimtas – su romantiniu sukčiavimu. Nors žmonių pasitikėjimas savo jėgomis yra ypač didelis, rezultatas yra kiek kitoks – sukčiai bando apgauti beveik kiekvieną, o išviliojamų lėšų skaičius Lietuvoje auga“, – pasakoja ekspertas.

Realiausiai savo žinias vertina vyriausi, kuriems elektroninės erdvės pinklės kartais tampa iššūkiu, 60–74 m. amžiaus respondentai (38 proc.), taip pat miestelių ir kaimų gyventojai (34 proc.). Kita vertus, geriausiai informuoti jaučiasi jaunesni, 18–39 m. amžiaus respondentai – savo informuotumą labai gerai vertina apie penktadalis, gana gerai – apie pusė šio amžiaus respondentų.

Savo informuotumą taip pat labai gerai vertina gaunantys tiek pačias mažiausias (iki 150 Eur), tiek pačias didžiausias (daugiau nei 1500 Eur) pajamas vienam namų ūkio nariui, labai gerai savo žinias vertina ketvirtadalis, gana gerai – atitinkamai 39 ir 54 proc. tokias pajamas gaunančių asmenų.

„Manyti, kad nepakliūsite į sukčiavimo spąstus, yra gana naivu. Svarbu pasidomėti sukčių taikomomis technikomis, nuolat atnaujinti savo žinias ir neatsilikti nuo įvykių“, – sako L. Sadeckas.

Sukčiavimo padariniai – ne tik finansiniai

Atliktas tyrimas rodo, kad sukčiavimas neigiamai paveikia ne tik gyventojų finansus, bet ir psichinę sveikatą. Nors 77 proc. su sukčiavimu susidūrusių asmenų nurodė jokių pasekmių nepatyrę, tačiau beveik kas dešimtas (9 proc.) pripažino patyręs finansinius nuostolius, taip pat psichologinius sunkumus (7 proc.), žalą reputacijai ir prarado savo laiko (5 proc.), kenkėjiškomis programomis buvo užkrėsti jų įrenginiai (6 proc.).

Palyginus su kitomis Baltijos šalimis, Estijos gyventojai psichologinius sunkumus patiria taip pat dažnai, kaip ir Lietuvos gyventojai (9 proc.). Kita vertus, kaimyninės Latvijos gyventojai juos patiria net kelis kartus dažniau – su jais susidūrė net 30 proc. bandymus apgauti patyrusių asmenų.

„Žmonių psichikos sveikatos aspektas sukčiavimo problemą papildo nauju sluoksniu. Jam anksčiau nebuvo skiriama daug dėmesio, tačiau į jį, panašu, būtina atsižvelgti, nes apsauga nuo visokios žalos – ar finansinės, ar psichologinės – yra prevencija. Todėl raginu visus būti atidžiais ir nuolat atnaujinti savo žinias, kad galėtumėte veiksmingai apsisaugoti nuo grėsmių bei padėti kitiems“, – pažymi „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.