Šią savaitę svarbios Lietuvos įmonės ir organizacijos patiria dideles DDoS atakas. NATO viršūnių susitikimą priešai jau pradėjo – sako šiandien įsteigto „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovas Andrius Šemeškevičius. Reaguodama į suaktyvėjusias kibernetines grėsmes didžiausia Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ imasi misijos stiprinti Lietuvos skaitmeninį imunitetą ir taip pat gyventojams pristato skaitmenio atsparumo testą.
Keletą pastarųjų dešimtmečių vyksta spartus pasaulio skaitmeninimas, o pažanga daugelyje skaitmeninių sričių vystosi neįtikėtinu greičiu. Tačiau kartu su jomis atsiranda ir naujų grėsmių, su kuriomis susiduria tiek gyventojai, tiek verslas ar valstybės institucijos.
„Kompiuteris, mobilusis telefonas, internetas, socialiniai tinklai ir kitos šiuolaikinės technologijos smarkiai pakeitė pasaulį, kuriame gyvename, o pastaraisiais metais dėl pandemijos buvo galima stebėti tikrą skaitmeninimo spurtą, kai vis daugiau kasdienio gyvenimo aspektų neatsiejamai persipynė su kibernetine erdve. Tai atveria naujas galimybes kurti pažangą, tačiau tuo pačiu lemia ir naujas grėsmes. Atsparumas joms yra viena iš visuomenės gerovės ir šalies stabilumo sąlygų“, – sako „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovas Andrius Šemeškevičius.
„Telia“ Skaitmeninės pažangos centras kurs, sistemins ir teiks šalies žmonėms bei verslams skirtą informaciją ir žinias, būtinas stiprinant skaitmeninį šalies imunitetą bei norint pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis. Centro veikloje be technologijų sritį kuruosiančio A. Šemeškevičiaus dalyvaus Darius Povilaitis, kuris bus atsakingas už kibernetinio saugumo sritį, Diana Gold, kuri gilinasi į skaitmenizacijos ir analitikos temas, tvarumo ir socialinės atsakomybės srityje besispecializuojanti Indrė Bimbirytė-Yun bei dirbtinio intelekto ekspertas, teisės profesorius dr. Paulius Pakutinskas.
Gilinsis į penkias svarbiausias temas
A. Šemeškevičiaus teigimu, centras šiuo metu svarbiausiomis laiko skaitmeninės įtraukties, duomenų apsaugos ir privatumo, kibernetinio saugumo, vaikų saugumo internete bei dirbtinio intelekto plėtros temas. Jų aktualumą liudija „Telia“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenys kurie rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų naudodamiesi internetu nesijaučia visiškai saugūs. 16 proc. gyventojų teigė susidūrę su kibernetinėmis atakomis. Iš jų 71 proc. atskleidė, kad tokias atakas patyrė per paskutinius metus.
Pusė (51 proc.) gyventojų pripažino savo duomenų apsaugai skiriantys mažai dėmesio, o tik 46 proc. lietuvių mano tiksliai žinantys, kas yra duomenų apsauga ir privatumas. Problema yra ir vaikų saugumas internete. Faktas, kad 60 proc. gyventojų bent retkarčiais į internetą kelia savo vaikų nuotraukas, tą puikiai iliustruoja.
Be to, tyrimo duomenys išryškina ir vis dar egzistuojančią skaitmeninės atskirties problemą. Paaiškėjo, kad 3 iš 5 Lietuvos gyventojų naudodamiesi skaitmeninėmis paslaugomis susiduria su iššūkiais. Žinių, kaip naudotis tam tikromis skaitmeninėmis paslaugomis, labiausiai trūksta vyresniems – 55-64 metų amžiaus – Lietuvos gyventojams.
Tyrimą šių metų balandį „Telia“ užsakymu atliko KOG institutas, Lietuvoje apklausus 1010 16-64 metų amžiaus grupės žmonių.
Lietuva – skaitmeninė visuomenė
Statistikos departamento duomenimis, 88 proc. namų ūkių turi interneto prieigą ir naudojasi informacinėmis technologijomis. Internetas yra 82 proc. gyventojų kasdienybė.
Verslai nuo skaitmeninių technologijų priklausomi dar labiau – visos įmonės Lietuvoje turi kompiuterius ir interneto prieigas. Daugiau nei trys ketvirtadaliai jų yra susikūrę interneto svetaines, 89 proc. naudoja iš valdžios institucijų interneto svetainių gautą informaciją, o 54 proc. veiklai pasitelkia garso ir vaizdo skambučių programas internete.
Tačiau didėjant visuomenės skaitmenizacijos lygiui, taip pat auga ir rizikos – tą patvirtina Lietuvos policijos statistika, ji rodo, kad pernai, lyginant su 2021 m., užregistruotų nusikalstamų veiklų elektroninėje erdvėje skaičius išaugo net 52 proc., o tokio pobūdžio nusikaltimai sudarė 12 proc. visų Lietuvoje užregistruotų nusižengimų.
Kibernetinių grėsmių lygis Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat tik augo. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, pernai šalyje fiksuota daugiau nei 4 tūkst. kibernetinių incidentų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo beveik 12 mln. eurų. Palyginimui, 2020 m. šis suma siekė 5 mln. eurų.
Paieška archyve
