Šiuo metu 61 proc. Europos Sąjungos (ES) išorės sienos – Lietuvos dalis – stebima moderniomis sienos stebėjimo technologijomis: 100 proc. – jūros sienos (119,65 km); 100 proc. – išorės sienos su Rusijos Federacija, 38,62 proc. – išorės sienos su Baltarusijos Respublika. „Išorės valstybės sienos modernizavimas, sienos stebėjimas vaizdo kameromis išliks vienu svarbiausių klausimų ir šios Vyriausybės politinėje darbotvarkėje. Būtina gerinti pasiektus rodiklius ir skirti tam finansavimą, nes tai ne tik mūsų šalies saugumas, bet ir veiksminga priemonė kovojant su kontrabanda. Stiprinant Lietuvos atsparumą išorės grėsmėms, tai būtų didelis saugumo sektoriaus indėlis , kuris turėtų poveikį ir ekonominiams valstybės rodikliams, nes šalyje sumažėtų kontrabandinių prekių. Tam, kad atnaujintume sieną 100 proc., reikia dar 42 mln. eurų“, – teigia vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. Jis šiuos klausimus aptarė su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais. 2014-2020 metais sistemoms atnaujinti buvo skirta 47,84 mln., iš jų 32,3 proc. – ES lėšos, 67,7 proc. – biudžeto lėšos.
Anot viceministro, vienas iš finansavimo šaltinių kitame išorės sienos modernizavimo etape – tai ES lėšos, pateiktos paraiškos, o jau pavasarį galima bus kalbėti apie konkrečią finansavimo sumą. Taip pat bus ieškoma lėšų ne tik tam, kad sistema būtų diegiama, bet ir būtų nuolatos atnaujinama.
ES jau daug metų siekia pasirūpinti vidaus saugumo stiprinimu. Lietuva yra ES pasienio valstybė, todėl užtikrinta Lietuvos išorinių sienų apsauga tampa ir ES vidinio saugumo garantu. Veiksminga išorės sienos apsauga užtikrins ES šalių kuriamą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Apie 60 proc. visos Lietuvos valstybės sienos yra ES išorės siena. Siekiant užtikrinti saugumą, reikia modernizuoti sienos valdymo sistemą. Atvykimo ir išvykimo sistema padės identifikuoti kertantį sieną asmenį. Sistema elektroniniu būdu fiksuos trečiųjų šalių piliečių atvykimą į ES šalis, prieš tai jų duomenys bus suvesti į bendrą ES duomenų bazę. Atvykimo ir išvykimo sistema leis lengviau nustatyti, kada trečiųjų šalių pilietis atvyko ir išvyko iš ES, ar nepažeidė buvimo terminų. Jei minėti terminai būtų pažeisti, tai atsispindėtų ir ES sistemose.
Dar vienas svarbus klausimas – tai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų aprūpinimas pagal NATO standartą. „Šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos ginkluotė neatitinka NATO standartų, todėl, norint išspręsti ir tą problemą, taip pat reikia ieškoti finansavimo šaltinių. Akivaizdu, kad iškilus grėsmei pasieniečiai būtų vieni pirmųjų pareigūnų, kurie su ta grėsme susidurtų“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.
Paieška archyve
