Šiandien Europos Komisija pristatė Darnaus ir išmanaus judumo strategiją ir veiksmų planą, kuriais įtvirtinami ES transporto sistemos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos įgyvendinimo ir šios sistemos atsparumo būsimoms krizėms didinimo principai. Kaip išdėstyta Europos žaliojo kurso komunikate, perėjus prie pažangios, konkurencingos, saugios, prieinamos ir įperkamos transporto sistemos išmetamųjų teršalų kiekis iki 2050 m. bus sumažintas 90 proc.
Kuriant būsimą išmanią ir tvarią Europos transporto sistemą bus vadovaujamasi konkrečiais orientyrais:
-
iki 2030 m.:
- Europos keliais judės bent 30 milijonų netaršių automobilių;
- šimtas Europos miestų taps neutralaus poveikio klimatui miestais;
- greitųjų traukinių eismo mastas Europoje išaugs dvigubai;
- planinės kolektyvinės kelionės trumpesniu nei 500 km atstumu turėtų būti neutralaus poveikio klimatui;
- plačiu mastu bus įdiegtas automatizuotas judumas;
- bus parengti išleisti į rinką netaršūs jūrų laivai.
-
iki 2035 m.:
- bus parengti išleisti į rinką netaršūs dideli orlaiviai.
-
iki 2050 m.:
- beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės bus netaršūs;
- dvigubai išaugs krovininio geležinkelių transporto eismo mastas;
- visu pajėgumu veiks daugiarūšis, sparčiomis jungtimis pasižymintis transeuropinis transporto tinklas (TEN-T), skirtas tvarioms ir išmanioms transporto priemonėms.
Darnumas
Siekiant, kad transporto sektorius taptų darnus, būtina:
- Skatinti naudoti netaršias transporto priemones, laivus ir orlaivius, degalus iš atsinaujinančiųjų išteklių bei mažo anglies dioksido kiekio degalus ir susijusią infrastruktūrą, pavyzdžiui, iki 2030 m. įrengti 3 milijonus viešųjų įkrovimo punktų.
- Kurti netaršius oro uostus ir uostus, pavyzdžiui, įgyvendinti naujas tvarių aviacijos ir jūrų transporto degalų rėmimo iniciatyvas.
- Siekti, kad tarpmiestinis ir miesto judumas taptų sveikas ir darnus, pavyzdžiui, per ateinančius 10 metų padvigubinti greitųjų traukinių eismo mastą ir išplėtoti papildomą susisiekimo dviračiais infrastruktūrą.
- Siekti, kad krovinių vežimas taptų ekologiškesnis, pavyzdžiui, iki 2050 m. padvigubinti krovininio geležinkelių transporto eismo mastą.
- Apmokestinti anglies dioksidą ir numatyti geresnių paskatų naudotojams, pavyzdžiui, įgyvendinti išsamų priemonių rinkinį, kad būtų sąžiningai ir veiksmingai apmokestintos visos transporto rūšys.
Išmanumas
Jei bus sudarytos tinkamos sąlygos, būsimus keleivių ir krovinių judėjimo būdus lems inovacijos ir skaitmeninimas. Strategijoje numatoma:
- siekti, kad automatizuotas ir susietasis daugiarūšis judumas taptų realybe, pavyzdžiui, sudaryti keleiviams galimybę įsigyti daugiarūšio transporto bilietus, o krovinius sklandžiai perkelti iš vienos rūšies transporto priemonės į kitos rūšies transporto priemonę.
- Išmanesnio judumo tikslais skatinti inovacijas ir naudojimąsi duomenimis bei dirbtiniu intelektu, pavyzdžiui, visapusiškai remti dronų ir bepiločių orlaivių naudojimą ir tolesnius Europos bendros judumo duomenų erdvės kūrimo veiksmus.
Atsparumas
Transporto sektorius yra vienas iš tų, kurie labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, todėl labai daug šiame sektoriuje veikiančių įmonių patiria didžiulių veiklos ir finansinių sunkumų. Dėl šios priežasties Europos Komisija įsipareigoja:
- stiprinti bendrąją rinką, pavyzdžiui, didinti pastangas ir investicijas siekiant iki 2030 m. užbaigti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kūrimą, taip pat padėti sektoriui sparčiau atsigauti didinant privačiojo ir viešojo sektorių investicijas į visų rūšių transporto priemonių modernizavimą.
- Siekti, kad judumas būtų sąžiningas ir tinkamas visiems, pavyzdžiui, užtikrinti, kad naujasis judumas būtų prieinamas ir įperkamas visuose regionuose ir visiems keleiviams, įskaitant riboto judumo asmenis, taip pat didinti sektoriaus patrauklumą darbuotojams.
- Didinti visų transporto rūšių saugą ir saugumą, be kita ko, žuvusiųjų skaičių iki 2050 m. sumažinti iki nulio.
