Lietuva nori bendro ES kibernetinio saugumo centro vėliavą matyti ant savo televizijos bokšto Vilniuje ir dėl šio centro vietos nebijo konkuruoti su kitomis bendrijos šalimis, praneša portalas „Euobserver“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras (ECCC) turėtų padėti bendrijos narėms ir jų institucijoms apsiginti pačioms bei apginti bendrąją rinką nuo išorės kibernetinių grėsmių, vos jam pradėjus savo veiklą 2021 m.
Šiuo metu dėl ECCC vietos, be Lietuvos, varžosi Belgija, Vokietija, Liuksemburgas, Lenkija, Rumunija ir Ispanija.
Pasak Lietuvos laikinojo krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, šio centro prioritetai turėtų kilti būtent iš aiškiai matomos Kinijos ir Rusijos grėsmės.
Pavyzdžiui, Kinijos technologijų gigantas „Huawei“ deda visas pastangas ES šalyse diegti naują 5G ryšio infrastruktūrą, tačiau Lietuva, kaip ir kai kurios kitos NATO sąjungininkės, tai mato kaip galimą Vakarų valstybių saugumo grėsmę.
„Dėl „Huawei“ ir Kinijos mes kuo puikiausiai sutinkame dėl kylančių grėsmių, todėl mūsų pozicija yra gan panaši su JAV, – teigė R. Karoblis. – Kaip gynybos ministras aš žinau, kad mes negalime sau leisti turėti nesaugių sistemų. Viešajame sektoriuje 5G gali paveikti mūsų energetikos ir transporto sistemas.“
„Tačiau kariniame sektoriuje, jei kažkurios valstybės turės problemų su tinklų saugumu, tai sukuria problemą visiems, pavyzdžiui, mainantis informacija apie NATO pajėgų pozicijas“, – pridūrė ministras.
Visai netoli esanti Rusija irgi pamokė Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertus apie skaitmeninio karo taisykles.
„Rusijos atakos yra gan dažnos, tačiau jas labai sunku formaliai priskirti kažkuriai iš valstybių, – teigė R. Karoblis. – Mes kartais patiriame rusų vykdomas atakas iš serverių, esančių ES narės teritorijoje ir surasti tikrąjį kaltininką tampa gan sudėtinga, tačiau tokiais atvejais kaltųjų galima ieškoti pagal atakos bruožus ir paliktus skaitmeninius pėdsakus.“
Rusijos kibernetinės atakos kartais būdavo susietos ir su propagandinėmis, pridūrė ministras. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Rusijos programišiai paskleidė netikrą naujieną, kad R. Karoblis paėmė kyšį iš JAV valdžios, kad Lietuva pirktų amerikietiškas prieštankines raketas.
2017 m. Rusija sufabrikavo istoriją, kad Lietuvoje mergaitė buvo išprievartauta Vokietijos kario, dislokuoto NATO batalione.
„Ši mergaitė išvis neegzistavo“, – tvirtino R. Karoblis.
ES kibernetinio saugumo centrą Lietuva norėtų steigti būtent Vilniaus televizijos bokšte, prie kurio 1991 m. sausio 13 d. sovietiniai tankai pražudė 14 žmonių. Pats R. Karoblis, tuo metu būdamas 22 metų, su žmonių minia gynė Lietuvos radijo ir televizijos pastatą.
Pasak ministro, televizijos bokštas yra „simbolinė vieta“, o šis simbolizmas pirmiausia yra svarbiausias patiems lietuviams.
Senosios grėsmės
Nors 1991 m. ir sovietinė agresija skamba kaip sena istorija daugeliui europiečių, Rusija iki šiol išlieka reikšminga konvencinė karinė grėsmė rytinėms NATO šalims, tvirtino krašto apsaugos ministras.
Rusija per pastaruosius metus stipriai padidino dislokuotų karių skaičių vakarinėse savo teritorijose, o į Kaliningrado sritį atgabeno dar daugiau balistinių raketų, tankų ir oro gynybos sistemų.
Deja, politinis nestabilumas kaimyninėje Baltarusijoje tik dar labiau pablogina situaciją. Jeigu Rusijos kariai išnaudos Minsko silpnumą ir šioje šalyje dislokuos savo karius, tai, pasak R. Karoblio, „gerokai pakeis viso regiono karinę situaciją“.
