3D technologijomis šiais laikais perkelti į virtualią erdvę galima beveik viską. Jos plačiai naudojamos žaidimų ir virtualios realybės industrijoje, kuriant įvairius prototipus, žmogaus galūnių protezus ir daugelyje kitų sričių. Trimatis skeneris šiandien pažengė tiek, kad tik nuo fantazijos priklauso, ką juo nuveiksi. Ilzenbergo dvaras šią technologiją pasikinkė istorijai įprasminti – sukūrė tikslią Stelmužės ąžuolo kamino kopiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Stelmužės ąžuolo kamieno skulptūra / Pranešimo autorių nuotr.
Pačiame Lietuvos pakraštyje, prie pat sienos su Latvija įsikūręs Ilzenbergo dvaras rūpinasi ne tik savo, bet ir visos šalies istorija. Čia jau ne pirmą kartą savininko Vaido Barakausko sumanymu yra įgyvendinami nestandartiški sprendimai, kuriais siekiama priminti svarbiausius mūsų istorijos įvykius, asmenybes ir simbolius, tuo pačiu iškeliant ir dvaro vaidmenį joje.
Pavyzdžiui, praėjusį rudenį dvare atidaryta šimtmečio biblioteka, kurioje puikuojasi daugiausiai Vytauto Landsbergio bei kitų istorinių veikėjų knygos. Šimtmečio proga dvaro parke buvo pasodinti ir penki Stelmužės ąžuolo palikuonys, o šiemet šalia įkurdinta ir tiksli seniausio Lietuvos medžio kamieno kopija.
Atkūrė skulptorius
Stelmužės ąžuolo kamieno kopija – komandinis darbas. Pirmiausia „3D Creative“ sukūrė virtualų jo modelį. Seniausio Lietuvos medžio kamienas buvo skaitmenizuotas naudojant 3D skenerį, kuriuo įmanoma nuskenuoti ypač didelių gabaritų objektus.
Kamienas buvo skenuojamas pusės metro aukštyje, su nešiojamu skeneriu einant aplink ąžuolą. Tiesa, natūrali aplinka ir saulės šviesa – ne pačios palankiausios sąlygos šiam procesui, todėl naudojant audeklą buvo sukurti dirbtiniai šešėliai. Nepaisant to, netrukus dalis Stelmužės sėkmingai tapo skaitmeniniu trimačiu modeliu.
Kaip fiziškai atkurti kamieno kopiją buvo daug apmąstymų. „Kai kurie siūlė ištisą pilnavidurę skulptūrą spausdinti 3D spausdintuvu, kiti – drėbti rankomis ant prieš tai išbetonuoto pagrindo, buvo pasiūlymų skulptūrą daryti iš polistirolo ir aplieti ją poliuretano sluoksniu, siūlė daryti ir plastmasinę“, – tikino Arūnas Rimkus, projektų vadovas.
Tačiau vis dėlto nuspręsta daryti tuščiavidurę gelžbetoninę bazę, kad ji gautųsi lengvesnė ir lengviau transportuojama. Tad skaitmenizuota Stelmužė buvo atiduota į skulptoriaus Liutauro Griežės rankas. Iš pradžių skulptorius sukūrė modelį iš gipso, pagal kurį buvo išlieta kamieno forma, o išėmus gipsą iš formos į ją supiltas betonas. Iš viso betoninės Stelmužės kamieno kopijos užtruko du mėnesius, šiam darbui buvo sunaudota 1,8 tonos betono.
Paieška archyve
