Šiais metais Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka mini veiklos šimtmetį. Vienas pirmųjų jubiliejinių metų renginių – tarptautinė konferencija, skirta mokslo politikos formuotojams, mokslo visuomenei, leidėjams ir bibliotekų atstovams supažindinti su elektroninės informacijos leidybos naujovėmis ir atvirosios prieigos raidos tendencijomis.
Konferencijos dalyvius sveikinęs Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pažymėjo, kad intensyvėjančioje skaitmeninėje aplinkoje nacionalinės bibliotekos transformuojasi išsaugodamos strateginę misiją informacijos ir žinių visuomenėje. „Skaitmeninės transformacijos veikiamos nacionalinės bibliotekos tampa didžiųjų duomenų analitikos ir kultūrinės diplomatijos centrais, hibridine analoginių ir skaitmeninių informacijos saugojimo formatų vieta, kur žinios tampa itin svarbiu kapitalu. Mūsų Nacionalinės bibliotekos vertės grandinę ypač stipriai veikia tinklaveikos mokslas, dirbtinis intelektas, skaitmeninė humanistika, superkompiuteriai ir didžiųjų duomenų srautai“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas. Jis patikino, kad Lietuvos nacionalinė biblioteka pasirengusi priimti visus iššūkius, o šios konferencijos dalyvių moksliniai pranešimai prisidės prie bibliotekos sėkmės istorijos kūrimo.
Tarptautinę konferenciją „Elektroninė informacija mokslui ir pažangai“ organizavo Nacionalinė biblioteka ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA). Jos pirmininkė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė sakė, kad ši konferencija pasiūlys geriausius receptus duomenų atvirosios prieigos iniciatyvoms ir bibliotekų veikloms ateityje. „Nors Nacionalinės bibliotekos Konferencijų salėje telpa tik 120 dalyvių, vyksta tiesioginė konferencijos transliacija internetu, kas išplečia auditorijos ribas iki begalybės ir suteikia galimybę visiems suinteresuotiems asmenims ir institucijoms susipažinti su šios konferencijos pranešimais“, – sakė LMBA pirmininkė E. Banionytė.
Konferencijoje buvo diskutuojama apie integraciją, komunikaciją ir inovacijas bibliotekose, mokslo rezultatų vertinimą, elektroninės informacijos leidėjai kalbėjo apie atvirąją prieigą ir naujas jos iniciatyvas, aptarė tyrėjų reikalavimus elektroniniam turiniui, dalijosi vizijomis apie elektroninių išteklių ateitį.
Pasak konferencijos organizatorių, įdomūs pranešimai, brandžios diskusijos padės įgyvendinti išsikeltus tikslus: įsitvirtinus atvirosios prieigos nuostatoms mokslinėje leidyboje, bus išvengta dvigubo apmokėjimo už prenumeruojamas duomenų bazes; patikima recenzuota mokslinė informacija taps prieinama ne tik elektroninius išteklius prenumeruojančioms institucijoms, bet ir be jokių apribojimų internete; pagreitės mokslinės informacijos panaudojimas išvestinių produktų kūrimui ir mokslo pažangai.
Konferencijoje pranešimus skaitė 12 mokslinės informacijos leidėjų ir mokslo rezultatų vertinimo įrankių kūrėjų iš tokių žinomų pasaulinių bendrovių kaip „Clarivate Analytics“, EBSCO, „Elsevier“, „Euromonitor International“, „ProQuest“, „Springer Nature“ ir kt.
