Mykolo Romerio universitetas kartu su Valstybės tarnybos departamentu, Nacionaline antikorupcijos asociacija ir „Verslia Lietuva“ lapkričio 9 d. organizuoja tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Atvirosios valdžios principų įgyvendinimas valstybės tarnyboje ir viešajame valdyme“.
Konferencijos metu mokslininkai, valstybės ir privačiojo sektorių atstovai pristatys, kaip atvirosios valdžios principai prisideda prie valstybių pažangos, kaip atviruosius duomenis galima panaudoti didinant piliečių įtraukimą į sprendimų priėmimą, stiprinant visuomenės pasitikėjimą valdžia, skatinant ekonomikos augimą ir kovojant su korupcija. Konferencija skirta valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovams, IT specialistams bei visiems, besidomintiems atvirąja valdžia bei valstybės sektoriaus atvirųjų duomenų panaudojimo galimybėmis.
Pasak vieno iš konferencijos organizatorių Manto Bileišio, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos vadovo, valdymo procesų atvėrimas visuomenei nėra tik technologijų taikymo klausimas: „Norint sėkmingai pereiti prie atvirosios valdžios koncepcijos praktikoje, valstybei būtini aukšti socioekonominiai rodikliai. Yra žinoma, kad sąlygiškai didelės turtinės nelygybės, didelės pridėtinės vertės nekuriančiose bei žemu socialiniu pasitikėjimu pasižyminčiose valstybėse atvirosios valdžios principų taikymas gali sustiprinti socialinius konfliktus bei susilpninti valstybės veiksmingumą. Lietuva pagal šiuos požymius vis dar yra perėjimo fazėje, tad klausimas, kaip tinkamai plėtoti atvirąją valdžią, yra labai aktualus.“
„Gyvename technologijų pasaulyje – daug mūsų gyvenimo aspektų atsiduria įvairiose sistemose duomenų forma. Daugybė valstybinių organizacijų bei privačių įmonių kaupia įvairiausius duomenis, tačiau nedaugelis sugeba juos panaudoti taip, kad būtų išspręstos aktualios problemos, sukurta konkreti nauda pačiai organizacijai ir jo klientams. Dažnai tam trūksta išteklių, o kartais ir kompetencijų. Vienas iš būdų tai spręsti yra duomenų atvėrimas, ypač viešojo sektoriaus atveju. Reikia suteikti galimybę naujiems (socialiniams) verslams, mokslininkams ir tiesiog duomenų analizės entuziastams panaudoti tuos duomenis kuriant naujas paslaugas ir sprendimus, didinant veiklos skaidrumą. Sujungiant įvairių sričių ir saugyklų duomenis, galima gauti kokybiškai naujų rezultatų. Tai jau įprastinė praktika pasaulyje, kuri po truputį atkeliauja ir pas mus“, – sako konferencijoje pranešimą skaitysiantis prof. dr. Tomas Krilavičius iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Baltijos pažangių technologijų instituto.
Pernai valstybės tarnybos statistinius duomenis atvėrusio Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius sako, kad šie duomenys atverti siekiant kuo didesnio valstybės tarnybos skaidrumo. „Taip pat šie duomenys – tai galimybė priimti politinius sprendimus dėl tarnautojų skaičiaus, dėl įvairių žmogiškųjų išteklių valdymo strategijų remiantis realia, patikima informacija“, – teigia jis.
Paieška archyve
