Urane pradėjo formuotis didžiulės audros – tokios didelės, jog matomos net ir pro antžeminių teleskopų objektyvus.
Kaip manoma, sūkuriuojančius debesis ir šiurpius vėjus Urane gali kelti planetą supančios galingos atmosferos sraujymės. Havajuose dirbantys astronomai teigia esą nustebinti šią savaitę pastebėtų Urano uraganų šviesumo. Vieną iš audrų tyrėjai pavadino milžiniška.
Urano planetą gaubia labai tanki atmosfera, kurioje šėlsta 900 km/val. greitį išvystantys vėjai. Atmosferoje dažnai kyla galingų uraganų, dydžiu prilygstančių Žemės kontinentams. Tiesa, temperatūra ten siekia apie -220 °C.
Mokslininkai yra linkę manyti, kad dėl keisto planetos klimato ir orų ekstremalumų kalta gali būti labai neįprasto kampo Urano ašies posvyris. Žemėje dėl ašies posvyrio egzistuoja metų laikai, o į Saulę atgręžtame pusrutulyje būna daugiau Saulės šviesos ir šilumos.
Tačiau Urano ašies posvyris yra gluminantis: ašis beveik lygiagreti Urano orbitos aplink Saulę plokštumai (ašies posvyrio kampas lygus 98 laipsniams). Kitaip tariant, Uranas aplink Saulę rieda šonu. Maža to, rieda į priešingą pusę nei visos kitos Saulės sistemos planetos. Todėl Urane metų laikai trunka 21-erius metus, o žiemos čia nepaprastai šaltos. Beveik ketvirtį Urano metų (84-eri Žemės metai) Saulė šviečia tiesiai į kurį nors planetos ašigalį.
„Mums visad gana neramu žiūrėti į pirmuosius naktinės planetos pusės vaizdus, nes niekad negali žinoti, ką ji mums gali būti paruošusi, – kalbėjo stebėjimams vadovavęs Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Imke de Pateris. – Ypatingai šviesius darinius pamatėme 2014 m. rugpjūčio 6 d. Jie man priminė vaizdus, matytus pietiniame Urano pusrutulyje, artėjant ekvinokcijai ir jai prasidėjus.“
„Nors Uraną stebiu jau daug metų, jis nepaliauja manęs stebinęs“, – atvirauja stebėjimo grupės astronomė Heidi Hammel.
Ryškiai šviesios dėmės, kurias 2000 m. stebėjęs prisiminė I. de Pateris, buvo stebimos pietiniame pusrutulyje tarp 32 ir 36 laipsnio pietų platumos. Jos buvo vadinamos Bergu (Berg) ir, kaip manoma, galėjo susiformuoti dar zondo „Voyager 2“ priartėjimo laikais, apie 1986 m.
Dabartiniai Urano uraganai už Bergą gerokai šviesesni, nors morfologiškai identiški. Tyrėjai mano, kad šie dariniai susiję su giliau atmosferoje šėlstančiu, tačiau iš išorės nematomu milžinišku viesulu.
Paieška archyve
