Penktadienį Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė (NORAD) patvirtino – per daugiau nei 150 dienų aplink Žemę apskriejęs apie 100 mln. kilometrų, pirmadienį, liepos 28 dieną, sudegdamas tankiuosiuose Žemės atmosferos sluoksniuose misiją baigė pirmasis lietuvių kurtas kosmoso palydovas „LituanicaSAT-1“. Sėkmingai misiją įvykdęs palydovas, kuris tapo ilgiausiai Žemės orbitoje skriejusiu palydovu Lietuvos kosmoso istorijoje, nukrito regione tarp Kanados, Šiaurės Amerikoje ir pietinio Atlanto vandenyno.
„Ši misija turi ypatingą reikšmę Vilniaus universitetui ir visai Lietuvai. Sėkminga palydovo misija yra didžiulės svarbos kosmoso technologijų ir mokslo vystymui Lietuvoje ir pagrindas ateities projektams. Mes įrodėme, kad galime sėkmingai kurti kosmines technologijas ir jas naudoti kitiems moksliniams eksperimentams kosmose“, – teigia VU mokslo reikalų prorektorius prof. dr. Eugenijus Butkus.
2358 kartus Žemės orbitą apskriejęs „LituanicaSAT-1“ palydovas kurti buvo pradėtas dar 2012 metų liepą, o į kosmosą iš Valopo salos Virdžinijos valstijoje (JAV) įsikūrusio NASA skrydžių centro pakeltas šių metų sausio 9 dieną. Į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS) palydovą erdvėlaivyje „Cygnus 2“ nugabeno raketa nešėja „Antares“. Žemės orbita palydovas pradėjo skrieti vasario 28-ąją. Tuo pačiu metu skrieti orbitoje pradėjo ir kitas lietuvių kurtas palydovas „LitSat-1“, savo misiją baigęs gegužės mėnesį.
„LituanicaSAT-1“ buvo daugiau nei projektas, o visapusiškas išbandymas ir paliktas įspaudas visam gyvenimui kiekvienam projekte dalyvavusiam žmogui. Rezultatai rodo, kad sprendimai kuriuos priėmėme buvo teisingi, ne tik pasiekėme visus užsibrėžtus tikslus esant labai ribotiems resursams, bet ir buvome įvertinti pasaulyje. Dirbom kaip tikra komanda, ačiū visiems kurie, tikėjo, palaikė ir kartu dalyvavo bendrame žygyje į kosmosą!“, – sako Vytenis Buzas, „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas.
Visos misijos laikotarpiu iš palydovo gauta daugiau nei 11 tūkst. telemetrijos paketų su skaitmeniniais duomenimis apie palydovo būklę, „LituanicaSAT-1“ FM retransliatorius dirbo daugiau nei 650 val., o palydovo signalą priėmė daugiau nei 20 šalių radijo mėgėjai. Dėl šių faktų tarptautinė radijo mėgėjų organizacija AMSAT paskyrė „LituanicaSAT-1“ tarptautinį numerį „LO-78“, priskiriamą tik ryšių palydovų reikalavimus atitinkantiems palydovams. Šių metų balandžio 8 dieną 23 val. 46 min. 34 sek. „LituanicaSAT-1“ padarė pirmąją nuotrauką, o vėliau dar 9, kuriose užfiksuoti Žemės vaizdai, Saulė ir Mėnulis.
Paskutiniai žinomi gauti ir dekoduoti duomenys iš palydovo buvo užregistruoti Vengrijoje, liepos 28 naktį likus kelioms valandoms iki nukrentant palydovui. Tuo metu palydovas vis dar funkcionavo be sutrikimų nors jo temperatūra jau buvo 5 kartus didesnė nei vidutinė visos misijos metu.
Sėkmingos kosmoso misijos partneriais buvo Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Klaipėdos valstybinė kolegija, apie 20 Lietuvos įmonių, prisidėjo apie 40 žmonių. Misijos globėja buvo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios dar Žemėje įrašyti sveikinimo žodžiai „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, iš kosmoso visam pasauliui nuskambėjo apie 1000 kartų visuose pasaulio regionuose.
Palydovo „LituanicaSAT-1“ misija vertinama kaip viena sėkmingiausių „CubeSat“ tipo nanopalydovų misijų pasaulyje.
Paieška archyve
