Mažųjų palydovų „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ projektai paskatins Lietuvos bendradarbiavimą su tarptautinėmis kosmoso organizacijomis – tuo įsitikinę šalies kosmoso entuziastai. Vašingtone viešintis Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus susitikime su Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu aptarė galimas konkrečias Lietuvos mokslo tyrimų institucijų bendradarbiavimo su NASA sritis.
„Didžiuojamės pirmaisiais lietuvių žingsniais kosmose, kurie neabejotinai padidins mūsų šalies matomumą pasaulinėje kosmoso pramonėje ir moksle, padės gilinti partnerystes su NASA, Europos kosmoso agentūra. Esame dėkingi už ilgametę Agentūros paramą Lietuvai ir jos mažųjų palydovų – „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“ projektų komandoms ir šalies kosmoso mokslui“, – sakė Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija NASA skiria vis daugiau dėmesio tarptautiniam bendradarbiavimui su „naujosiomis kosmoso valstybėmis“, tarp jų – ir Lietuva.
„LitSat-1” palydovo komanda su Lietuvos ambasados JAV darbuotojais
Pasak LKA vadovo V. Tomkaus, susitarimą su NASA bus galima pasirašyti tik konkretiems technologiniams projektams, kuriais būtų suinteresuotos abi pusės – tiek Lietuvos mokslo tyrimų institucijos, tiek konkretūs NASA centrai. Asociacija siekia, kad būtų panaudoti Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir kitų asociacijos narių gebėjimai sisteminių produktų kūrimui.
„Šiuo metu aptariamos galimybės dirbti su trimis NASA centrais. Norėtume, kad ketinimo protokolas dėl bendradarbiavimo 2014–2015 metams būtų pasirašytas jau vasario mėnesį, per ūkio ministro vizitą į JAV“, – sakė V. Tomkus.
Anot jo, šiuo metu daugiausiai įdirbio padaryta su NASA „Ames“ centru, kuris domisi Kauno technologijos universiteto vystomų pjezoelektrinių valdiklių pritaikymu mažųjų palydovų misijose.
Kitas projektas – to paties Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupės išvystyta technologija, kuri leidžia neinvaziniu būdu ultragarsu išmatuoti spaudimą astronautų smegenyse. Šia technologija domisi NASA „Johnsons Space“ centras Hiustone.
Trečioji kryptis – galimas bendradarbiavimas su Kalifornijos technologijos universitetu ir NASA JPL laboratorija (Jet Propulsion Laboratory) dėl išsiskleidžiančių sistemų robotinėse kosmoso misijose. Apie tai jau kalbėta su JPL vyriausiuoju technologu profesoriumi Jonu Žmuidzinu per jo vizitą į Lietuvą šių metų lapkritį.
Susitikimo metu Lietuvos ambasadorius JAV taip pat susipažino su palydovo „LitSat-1“ komandos nariais iš Kauno technologijos universiteto, apžiūrėjo sausį skrydžio į Tarptautinę kosminę stotį laukiančio palydovo modelį.
