Dirbtinio intelekto sistemas kuriančios D. Britanijos bendrovės „Celaton“ vadovas Andrew Andersonas tvirtina, kad jau dabar „protaujančios“ mašinos gali susidoroti su didele dalimi įprastinių biuro darbuotojų užduočių. Jis prognozuoja, kad po 5 metų dirbtinio intelekto sistemos gali pradėti masiškai keisti nekvalifikuotus biuro darbuotojus, atsakingus už korespondenciją, vidinius dokumentų srautus ir įvairias daug laiko užimančias kanceliarinio pobūdžio užduotis.
„Bijau, kad ta diena, kai daugumos šiuo metu kanceliarinį darbą dirbančių darbuotojų nebereikės, jau ne už kalnų. Prie to prisideda labai reikšmingi dirbtinio intelekto sistemas kuriančių mokslininkų pasiekimai“, – pareiškė A. Andersonas britų dienraščiui „Daily Mail“. Jo teigimu, šalies valdžios įstaigos ir procesus darbo rinkoje analizuojantys specialistai net nežino, kad jau šiandien dirbtinio intelekto sistemos gali sėkmingai atlikti daugelį rutininių biuro darbuotojų funkcijų.
Pasak A. Andersono, šiuolaikinės biuro darbų automatizavimo sistemos gali greitai susidoroti su daug laiko reikalaujančiomis kanceliarinio darbo užduotimis, o naujausi modeliai geba priiminėti sprendimus, kuriuos, kaip iki šiol buvo manoma, gebėjo priimti tik žmonės. Mažai kas žino, kad šiuolaikinės dirbtinio intelekto sistemos jau moka ne tik skaityti dokumentus, bet ir suprasti jų prasmę, pasitelkdamos teksto analizę ir informacijos kontekstą. Būtent ši galimybė, pasak „Celaton“ vadovo, ir šiuolaikinių dirbtinio intelekto sistemų gebėjimas mokytis tolimesnį nekvalifikuotų biuro darbuotojų poreikį paverčia minimaliu.
„Tai, kad mašina kol kas negali atlikti tam tikrų užduočių, kompensuoja jos gebėjimas be perstojo mokytis. Ji pati jau gali nuspręsti, kaip susitvarkyti su darbu geriau ir greičiau, o tai reiškia, kad kanceliarijos darbuotojai jau nebereikalingi“, – aiškino A. Andersonas. Pasak jo, jau dabar daugelyje didelių interneto parduotuvių klientų užsakymai nagrinėjami naudojant automatizuotas aptarnavimo sistemas. Nors dirbtinio intelekto sistemos netolimoje ateityje pradės atiminėti iš biurų darbuotojų jų darbo vietas, o tai stipriai atsilieps darbo rinkai ir užimtumui, A. Andersonas tvirtina, kad visuomenė apskritai iš to tik gaus daugiau naudos.
Mašinos žymiai didina darbo našumą, mažina išlaidas ir gerina klientų aptarnavimo kokybę, teigia jis. Pasak A. Andersono, iki 2025 m. dirbtinio intelekto sistemos galės savarankiškai apdoroti informaciją, koreguoti užduotis, priiminėti sprendimus ir prireikus pačios save perprogramuoti.
Su tokiais robotais bus sunkiausia konkuruoti profesionalams, dirbantiems pardavimų, švietimo, sveikatos apsaugos, IT, valdymo, finansų, teisės ir kitose veiklos srityse. Šiose sferose reikalingos specifinio pobūdžio žinios, kurias gali labai puikiai įsisavinti naujos kartos analitiniai instrumentai, sujungti su „debesų“ technologijomis. „Celaton“ ekspertų teigimu, tokios specializuotos dirbtinio intelekto sistemos gali būti taip ištobulintos, kad pranoktų žmogaus sugebėjimus.
