NASA skiriamos lėšos, palyginti su Šaltojo karo laikotarpiu, kuomet beatodairiškos lenktynės tarp SSRS ir JAV buvo įgavusios didžiausią pagreitį, akivaizdžiai sumažėjo. Kaip bebūtų, NASA atstovų teigimu, esminiai kosminės agentūros prioritetai nesikeičia.
JAV kosminei agentūrai skirti 17,7 milijardo JAV dolerių sudaro 0,5 procento viso JAV federalinio biudžeto. Ši suma – net dešimt kartų mažesnė, palyginus ją su įnirtingiausiais, brangiausiai JAV biudžetui atsiėjusiais Šaltojo karo varžybų metais.
Kaip bebūtų, netgi ir toks „apkarpytas“ NASA biudžetas akivaizdžiai dominuoja prieš kitas kosmines agentūras, rašo Space.com.
„Mes vis dar pirmaujame kosmoso tyrinėjimų srityje. Net ir sudėjus visų kitų kosminių agentūrų – Rusijos, Kinijos, visos Europos, Pietų Amerikos – biudžetus, tai atitiktų tris ketvirtadalius NASA biudžeto. Dėl to nemanykite, kad JAV atgręžė nugarą kosminių tyrinėjimų programoms“, – teigė JAV kosminės agentūros atstovas Lauris Garveris.
Politikos formuotojai dažnai turi kiek skirtingas NASA vizijas. Antai prezidento postą užėmus Barackui Obamai buvo atšaukta jo pirmtako George'o W. Busho numatyta programa, pagal kurią astronautai Mėnulyje būtų turėję atsidurti 2020-aisiais. Nepriklausomo tyrimo vertinimu, ši programa buvo itin brangi, o jos įgyvendinimo tempai pernelyg lėti.
Šalies vadovo postą užėmus B. Obamai pakito ir pagrindiniai NASA tikslai. Išskirtinio dėmesio susilaukia erdvėlaivis „Orion“, kuris astronautus turėtų nugabenti į Marsą ar netgi į asteroidus. Misijos įgyvendinimą planuojama pradėti 2021 metais.
Kosminei agentūrai taip pat jau pavyko pasirašyti 1,6 ir 1,9 milijardo JAV dolerių vertės sutartis su privačiomis kompanijomis, kurios turėtų papildyti kosminės agentūros biudžetą.
Paieška archyve
