Amerikiečių marsaeigis „Curiosity“ pateikia vis daugiau staigmenų. Anksčiau jis atsiuntė į Žemę įrodymų, kad Raudonojoje planetoje kadaise tekėjo vanduo. Dabar JAV kosmoso tyrėjai užsimena, jog naujausias atradimas „įeis į istorijos knygas“ – tačiau atsisako atskleisti, kodėl. Tai sudaro puikias sąlygas įvairiems gandams plisti.
Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkai modernioje laboratorijoje Pasadenoje (Kalifornija) šiuo metu bando įsitikinti, ar pirminiai Marso uolienų mėginio tyrimo rezultatai atitinka tikrovę, skelbia JAV leidinys „Slate“.
Kol kas niekas neskuba atskleisti, ką atrado „Curiosity“, tačiau vienas misijos vadovų Johnas Grotzingeris interviu radijo stočiai NPR prasitarė, kad radinys „atrodo labai gerai“, ir pažadėjo, kad visa tiesa apie jį bus atskleista spaudos konferencijoje, kuri bus surengta gruodžio pradžioje per metinį Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavimą.
„Šie duomenys pateks į istorijos knygas“, – šie J. Grotzingerio žodžiai gali sukelti tikrą spėlionių audrą.
Kol kas žinoma tik tiek, kad atradimą padarė „Curiosity“ viduje įrengta mėginių analizės laboratorija (SAM). Tai reiškia, kad marsaeigis greičiausiai prisilietė prie kažko, ko Marse, pagal ankstesnius duomenis, neturėjo būti.
„Jeigu tai turėtų patekti į istorijos knygas, mano spėjimas būtų organinė medžiaga, – Wired.com sakė Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijos darbuotojas Peteris Smithas, anksčiau dirbęs 2008 metais Marso šiauriniame ašigalyje nusileidusio marsaeigio „Phoenix“ komandoje. – Tai gali būti tik užuomina, tačiau ir ji būtų labai įdomi.“
Svarbiausia organinių molekulių sudedamoji dalis – anglis. Šis daug jungčių galintis sudaryti cheminis elementas yra visos žmonijai žinomos gyvybės pagrindas. Todėl daugelis ankstesnių Marso tyrimų misijų stengėsi nustatyti, ar Raudonojoje planetoje esama organinių molekulių.
8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje marsaeigiai „Viking“ nerado jokių organinių medžiagų požymių, todėl daugiau nei tris dešimtmečius buvo laikomasi nuomonės, kad Marsas nėra tinkama gyvybei planeta. „Phoenix“ misija privertė suabejoti šia sena tiesa, nes buvo nustatyta, kad tyrimų rezultatus galėjo paveikti Marso paviršiuje gausios perchloratinės druskos, kurios reaguoja į karštį ir gali sunaikinti organines molekules.
Kaip rašo Wired.com, „Curiosity“ laboratorinė įranga leidžia paimtus mėginius kaitinti pamažu, išvengiant perchloratų reakcijos į karštį, o taip pat tiksliai pasverti molekulių svorį, kas leidžia nustatyti, kiek jose yra anglies, deguonies ir vandenilio atomų. Nedideli anglies pagrindo junginiai nieko nenustebintų – juos į Marsą galėjo užnešti iš Saulės sistemos asteroidų juostos atskrieję meteoritai, o ir planetos atmosferoje gausu anglies dvideginio (CO2). Tačiau bet koks didesnis junginys mokslininkų bendruomenėje sukeltų rimtą šurmulį, įsitikinęs P. Smithas.
„Jeigu jie rastų itin sudėtingo organinio junginio pėdsakų, tai būtų nuostabu“, – sakė Arizonos universiteto mokslininkas, kurio teigimu, tai prilygtų įrodymui, kad Marse kadaise būta gyvybės.
Vis dėlto P. Smithas perspėja neskubėti su apibendrinimais ir geriau palaukti NASA žadėtos spaudos konferencijos. „Kai bandai išlaikyti kai kuriuos dalykus paslaptyje, žmonės pradeda galvoti apie visokius beprotiškus dalykus“, – sakė mokslininkas, dar prisimenantis ankstesnius gandus, kad „Phoenix“ misijos vadovai neva buvo kviečiami į Baltuosius Rūmus ir ten tarėsi, kaip nuslėpti tiesą apie Marso tyrimų rezultatus.
Kaip skelbia NPR, NASA nenorą skelbti apie naujausią atradimą greičiausiai lemia ankstesnės pamokos iš „Curiosity“ misijos. Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad marsaeigiui pavyko Marso atmosferoje aptikti metano – gyvų būtybių išskiriamų organinių dujų, tačiau vėliau juos paneigė nuodugnesni tyrimai. Antros tokios klaidos NASA sau negali leisti.
Paieška archyve
