Vakar vakare iš Baikonūro kosmodromo pakilusi Rusijos raketa su dviem palydovais nesugebėjo iškelti jų į reikiamą orbitą. Patirti nuostoliai sieks kelis milijardus rublių, tačiau smūgis „Roskosmos“ prestižui dar didesnis: jis sugebėjo antrą kartą užlipti ant to paties grėblio.
Vakar 22.31 val. Lietuvos laiku iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo Rusijos raketa nešėja „Proton-M“ su rusišku ryšių palydovu „Ekspress-MD2“ ir Rusijoje Indonezijos užsakymu pagamintu ryšių palydovu „Telkom-3“, pranešė naujienų agentūra „ITAR-TASS“. Pernai dėl varomojo bloko „Briz-M“ gedimo nepavyko iškelti į kosmosą rusiško palydovo „Ekspress-AM4“.
Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ tuomet informavo ištirsianti „Briz-M“ gedimo priežastis. Vakar paleistą raketą su palydovais, atsiskyrus jos trečiajai pakopai, į reikiamas orbitas turėjo nuskraidinti naujas „Briz-M“ varomasis blokas, sakoma pranešime.
Iš pradžių „Proton-M“ skrydis vyko pagal planą, tačiau vėliau prasidėjo netikėtumai. Pasak neįvardintų Rusijos kosmoso pramonės atstovų, tarpinėje orbitoje „Briz-M“ blokas įsijungė reikiamu laiku, tačiau varikliai veikė ne 18 minučių ir 5 sekundes, kaip buvo numatyta, o tik 7 sekundes.
Pagal skrydžio planą abu palydovai nuo „Briz-M“ turėjo atsiskirti skirtingu laiku šį rytą, kai bus pasiektas reikiamas orbitų aukštis. Tačiau, pirminiais duomenimis, „Ekspress-MD2“ ir „Telkom-3“ jau atsiskyrė nuo varomojo bloko avariniu būdu ir liko netinkamose jų veiklai orbitose. Kadangi informacijos apie tikrąją padėtį kol kas mažai, egzistuoja galimybė, kad abu palydovai nuo „Briz-M“ išvis neatsiskyrė.
Šaltinių teigimu, Rusijos kariuomenės kosminės erdvės kontrolės priemonės tarpinėje orbitoje aptiko „Briz-M“ ir neidentifikuotą objektą, kuris gali būti vienas iš vakar paleistų palydovų. „Briz-M“ gamintojo Rusijos valstybinio M. Chruničiovo mokslinio-gamybinio kosminio centro atstovai mano, kad po įvykusios varomojo bloko avarijos jis kartu su palydovais liko tarpinėje orbitoje, kurios perigėjus yra 266 km, o apogėjus 0 500 km. Nuo numatytųjų palydovų orbitų ją skiria apie 30 000 km atstumas.
Rusijos specialistai tvirtina, kad pagalbiniais „Briz-M“ varikliais iškelti palydovų į reikiamas orbitas neįmanoma. Palydovai faktiškai yra prarasti, sakoma pranešime. Skaičiuojama, kad šios avarijos nuostoliai gali siekti 5 – 6 milijardus rublių.
Šis įvykis pastaraisiais metais dėl įvairių Rusijos kosminės technikos gedimų smarkiai kritikuojamai „Roskosmos“ agentūrai turėtų būti itin nemalonus dėl to, kad tai jau antrasis iš eilės „Briz-M“ bloko gedimas. Akivaizdu, kad rusų specialistai nesugebėjo padaryti išvadų iš pirmosios avarijos ir nepašalino visų galimų techninių variklių valdymo sistemos sutrikimų priežasčių.
Dar apmaudžiau tai, kad ši kosminė avarija įvyko vakar, kai NASA pranešė sėkmingai Marse nuleidusi didžiausią planetų tyrimo istorijoje marsaeigį „Curiosity“. Minkštas beveik 1 tonos masės kosminio aparato nuleidimas Marse buvo laikomas dideliu techniniu iššūkiu JAV kosminės technikos inžinieriams ir kontruktoriams.
