Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) reiškia susirūpinimą dėl LR Ūkio ministerijos aukščiausių valdininkų retorikos ir be rimtų argumentų metamų kaltinimų korupcija verslo sektoriaus dalyviams – privatiems mokslo institutams. 2010 metais Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti „Inovacinių čekių“ schema. Įmonės, norinčios gauti inovaciniais čekiais teikiamą paramą, iš sudaryto paslaugų sąrašo galėjo rinktis, kokius įmonei reikalingus mokslinius tyrimus, technologinius ir kitus darbus atliks valstybinė mokslo ir studijų institucija. Kadangi schema susilaukė didelio susidomėjimo, šiemet priemonę vėl rengiamasi tęsti ir plėtoti.
LJMS jau nuo praeitų metų siekė atkreipti dėmesį, kad visai nepagrįstai į galinčiųjų teikti paslaugas sąrašą yra neįtraukti privatūs mokslinių tyrimų institutai ir kreipėsi į ministeriją su pasiūlymais padidinti schemos skaidrumą.
Ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas, atsakydamas į LJMS kreipimąsi ir paklausimą, kodėl „Inovacinių čekių“ schemoje paslaugų teikti negali kolegijos ir privačios mokslo įstaigos, atsakė, kad, remdamasis Nyderlandų praktika, bijo privačių mokslo įstaigų dėl čekių išgryninimo pavojaus. „Iš to galima daryti išvadą, kad tik privačiose įstaigose klesti korupcija, o valstybinėse ne. Visiškai neaišku, kodėl inovacinių čekių schemoje, anot ūkio ministerijos, siekiant užtikrinti skaidrumą tikslinga, kad paslaugas už inovacinį čekį teiktų valstybinės mokslo ir studijų institucijos. Ministerijos atsakyme yra pabrėžiama, kad yra naudojamasi Nyderlandų patirtimi. Tačiau naudojamasi tik tiek, kiek patogu: jau nuo 2009 m. šioje šalyje inovacinių čekių schemoje paslaugas gali teikti privačios įstaigos, o Lietuvoje tokia priemonė startavo tik pernai“, – stebisi LJMS pirmininkas dr. Piotras Cimmperman.
LJMS vadovo teigimu, tokia valstybės nuostata rodo, kad visiškai nepasitikima verslo sektoriumi.
„Esant tokiam valstybės požiūriui nenuostabu, kad Lietuvoje nekuriamos palankios sąlygos aukštųjų technologijų imonių vystymuisi ir pritraukimui. Be to, aišku kodėl privatus mokslinių tyrimų sektorius nesivysto. Mūsų manymu, tiek atitinkami ūkio ministerijos valdininkai, tiek viceministras, viešai išsakantys tokį niekuo nepagrįstą nepasitikėjimą verslu, turėtų prisiimti atsakomybę už neargumentuotus pasisakymus“, – sako LJMS pirmininkas Piotras Cimmperman.
LJMS taip pat atkreipia dėmesį, kad Ūkio ministerijos pateikiami argumentai, jog lietuviškasis mechanizmas yra pasirinktas, išnagrinėjus užsienio šalių patirtis įgyvendinant tokias pat schemas – abejotini.
„Visai nesuprantama, kodėl lietuviškoje čekių schemoje paslaugų negali teikti privatūs mokslinių tyrimų institutai. Remdamiesi užsienio patirtimi turėtume žinoti ir tai, kad prieš porą metų Europos komisijos direktorato atlikta vykdomų „Inovacinių čekių“ schemų analizė parodė, kad dviejuose trečdaliuose nagrinėtų schemų privačios mokslinių tyrimų įstaigos gali teikti paslaugas“, – tikina LJMS pirmininkas dr. P.Cimmperman.
