Nuteistuosius kontroliuoti naudojant vaizdo kamerų sistemas, balso atpažinimo ar vietos sekimo priemones valstybei yra efektyviau nei išlaikyti juos įkalinimo įstaigose. Tokia esmine išvada buvo apibendrinta Teisingumo ministerijoje vykusi diskusija apie elektroninių stebėjimo priemonių taikymą probacijos ir bausmių vykdymo sistemoje.
Nuteistųjų skaičiui 2010 metais išaugus daugiau kaip 10 procentų, Lietuva nusileidžia tik Latvijai ir Estijai, pirmaujančioms Europos Sąjungoje pagal kalinių skaičių tūkstančiui gyventojų. Jiems prižiūrėti laisvės atėmimo vietose valstybė kasdien skiria po 45,87 Lt vienam asmeniui. Šiuo metu įkalinimo įstaigos šalyje artėja prie perpildymo ribos, o grįžusieji į laisvę sunkiai prisitaiko visuomenėje ir yra linkę pakartotinai nusikalsti. To galima būtų išvengti pasitelkiant į pagalbą specialias elektronines stebėjimo priemones, pavyzdžiui, apyrankes, kurios leistų užtikrinti lengvesnius nusikaltimus padariusiųjų asmenų priežiūrą kartu sudarant jiems galimybę dirbti, mokytis, gyventi šeimoje, padengti nusikalstama veika padarytą žalą, mokėti mokesčius.
Vyriausybė jau yra pritarusi tokių priemonių įteisinimui parengtame ir Seimui pateiktame Probacijos įstatymo projekte bei su juo susijusiuose teisės aktuose, kurie kovo mėnesį turėtų būti svarstomi.
„Nuogąstavimai, jog taikant tokias priemones visuomenė bus mažiau saugi yra nepagrįsti, nes negali būti kalbos apie sunkius nusikaltimus padariusių asmenų elektroninį stebėjimą. Kaip rodo užsienio valstybių, tokių kaip Švedija ir Didžioji Britanija patirtis, nesunkius nusikaltimus padariusiųjų asmenų elektroninis stebėjimas pasitvirtinanti priemonė, galinti padėti nuteistajam neprarasti gyvenimo bendruomenėje įgūdžių, mažinanti laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių, padedanti sutaupyti nemažai valstybės lėšų. Teigiamas šių priemonių poveikis skatina ir Lietuvą sekti kitų šalių pavyzdžiu“, – pabrėžė diskusijoje dalyvavęs R.Šimašius.
Diskusijoje dalyvavusių ekspertų iš Jungtinių Amerikos valstijų, Švedijos ir Lietuvos teigimu, valstybė turėtų apsvarstyti galimybę nuomotis įrangą neinvestuojant į infranstruktūros plėtrą. Nuomojant įrangą išlaidos, skiriamos nuteistiesiems stebėti, galėtų būti sumažintos 6 kartus. Švedijos atveju, įdiegus šias priemones, išlaidos buvo sumažintos perpus.
