Ketvirtadienį Japonijos palydovų gamintoja „Axelspace“ pranešė ne pačių džiugiausių naujienų – tarp 10-ies bendrovės organizuoto palydovinių projektų idėjų konkurso finalininkų nepateko nei viena iš 4 lietuvių paraiškų. Tačiau Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus teigia, kad lietuvių kosminės idėjos buvo išgirstos, dalyvaujant konkurse buvo užmegzta naudingų kontaktų, kurie ilgainiui galėtų virsti lietuvišku palydovu orbitoje.
„Axelspace“, Tokijo universitetas ir Japonijos nanopalydovų centras praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbęs nedidelių, iki 50 kg sveriančių palydovų projektų konkursą, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai, deja, nepatekę į kovo pabaigoje vyksiantį finalinį etapą. Konkurso nugalėtojas gaus 500 tūkst. Japonijos jenų (15,6 tūkst. Lt) prizą, galėsiantį padėti įgyvendinti siūlomą projektą.
Vis dėlto V. Tomkus nenusimena – pasak jo, Lietuvai yra naudingi kontaktai, patirtis ir galimybės bendradarbiauti, juoba kad šią savaitę Vilniuje lankėsi Tokijo ir kitų Japonijos universitetų atstovai. Tai, pašnekovo teigimu, rodo, kad japonai teigiamai vertina Lietuvos mokslininkų ir verslo norą bei galimybes plėtoti palydovines technologijas.
„Tarptautinių santykių su užsienio universitetais užmezgimas yra svarbus. Lankydamiesi Lietuvoje japonai patys ieškojo bendradarbiavimo galimybių, kalbėjome apie būsimus projektus, planuojamus už 2–3 metų. Tokijo universitetas su partneriais ketina kurti 50-ies palydovų sistemą, Lietuvai siūloma bendradarbiauti mokslo ir mokymo srityse. Manome, yra galimybė, kad vienas iš 50-ies tokios sistemos palydovų galėtų būti kuriamas trijų Baltijos šalių kartu ar net vien Lietuvos. Žinoma, šių pokalbių ir bendradarbiavimo rezultatai bus matyti vėliau, tačiau vien faktas, kad japonai atvažiavo, rodo, jog galimybių yra“, – DELFI pasakoja V. Tomkus.
Pašnekovas išsamiai nepristatė lietuviškų paraiškų Japonijos konkursui, tačiau minėjo, kad mūsiškių projektai daugiausia susiję su palydoviniais gaisrų ir potvynių, atominių elektrinių, radiacijos bei kitais stebėjimais, o aktyviausiai palydovines technologijas Lietuvoje plėtoja Kauno technologijos universiteto Mechatronikos katedra, Lietuvos energetikos institutas, be to, keletas privačių bendrovių kuria elektronikos sistemas palydovams.
V. Tomkaus žiniomis, Latvijos Ventspilio aukštoji mokykla bei Estijos Tartu ir Talino universitetai jau šių metų pabaigoje gali į orbitą paleisti savo mokslinius nanopalydovus. Tačiau Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius teigia, kad Tokijo universiteto su partneriais planuojama palydovų sistema turės komercinio potencialo, tad joje dalyvaujant lietuviams ar visoms trims Baltijos šalims atsirastų geresnių palydovinių technologijų plėtros galimybių.
Šiemet Lietuvos kosmoso asociacija planuoja pasirašyti įvairių tarptautinių bendradarbiavimo susitarimų, bus ieškoma palaikymo ir Lietuvoje.
