Pilotuojama misija į Marsą gali tapti vienu didžiausių Žmonijos nuotykių. Beje, Raudonosios planetos kolonizavimas jau net ne fantastikos sritis – NASA mokslininkas Džoelis Levinas (Joel Levine) publikavo knygą, kurioje pateikiami patarimai, kaip apgyvendinti Raudonąją planetą.
NASA Langley mokslinių tyrimų centre dirbantis vyresnysis mokslininkas Džoelis Levinas savo knygoje „The Human Mission to Mars: Colonizing the Red Planet“ smulkmeniškai išdėstė, nuo ko konkrečiai priklauso misijos į Raudonąją planetą vykdymas. Į šių misijos sėkmę lemsiančių asmenų tarpą patenka JAV senatoriai, astronautai, astrofizikai, geologai ir kitų sričių specialistai, kurių gebėjimų prireiks, norint geriau ištirti kaimyninės planetos atmosferą ir klimatą, jos psichologinį ir medicininį poveikį ekipažui bei kitas smulkmenas.
Knygoje netgi numatytas atskiras skyrius, kuriame detalizuojamas intymaus gyvenimo Marse mokslas – tuo atveju, jei NASA nuspręstų čia įkurti nuolatinę koloniją. „Pastaruosius trejus metus kartu su kolegomis dirbau su maždaug 30-ies JAV ir Kanados mokslininkų komanda, su kuriais pabandėme grynai iš mokslinės perspektyvos sukurti savotišką šabloną, koks gali būti žmonijos vaidmuo Marse“, – sako Levinas. Mokslininkas įsitikinęs, jog vienintelė šalis, kuri šiandien yra pajėgi tai įvykdyti, yra JAV. Be to, norint, kad ji išliktų pasauliniu technologijų lyderiu, ji turi imtis šios misijos.
„Kelionė į Marsą truktų maždaug 220 dienų, naudojant šiandieninę cheminių variklių technologiją“, rašo vienas iš knygos bendraautorių buvęs astronautas Stivenas Holis (Steven A. Hawley), šiuo metu dirbantis Kanzaso universiteto fizikos ir astronomijos fakultete. Jis siūlo du misijos variantus – arba itin trumpą, arba pakankamai ilgą, įskaitant ilgesnį apsistojimą Marso paviršiuje. „Ilgesnis apsistojimas planetoje leistų atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus, tačiau ekipažui taip pat tektų susidurti su rimtesniais iššūkiais, ypač tuo atveju, jei turimos sistemos neveiktų taip, kaip planuota“, – sako specialistas. Tačiau nežiūrint į tai, kada bus įkurta pirmoji kolonija, Levinas jausmingai ir poetiškai kalba apie šią kelionę: „Kai tai padarysime, žmonija pirmą kartą taps dvejose planetose gyvenančia rūšimi“. Šis įvykis atvers naujas galimybes ir, galbūt, atsakys į vieną didžiausią šiandienos mokslo keliamų klausimų – ar yra gyvybė kituose Visatos kampeliuose?
Knygos bendraautoriai prognozuoja, jog Raudonosios planetos kolonizavimo misija įvyks iki 2040 metų. Anksčiau to padaryti neišeis dėl pernelyg riboto biudžeto.
„Liūdna, tačiau esminė problema, neleidžianti žmonių nuskraidinti į Marsą, nėra naujų erdvėlaivių, pažangaus mokslo ar naujų išradimų trūkumas“, – sako Levinas. Biudžetas – vienintelis stabdis. „NASA metinis biudžetas sudaro 18 milijardų dolerių, tačiau su tokiomis lėšomis niekas negali rimtai planuoti misijos starto iki pat 2040 metų. Jei NASA biudžetas padidėtų 3–5 milijardais dolerių per metus, mes galėtume tai pasiekti per dvigubai trumpesnį laiką“, – sako specialistas.
Paieška archyve
