Lietuvoje kuriant atsparų kritinį ryšį būtinas glaudus valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, o kritinio ryšio sprendimų reikia jau dabar. Apie tai diskutuota Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) konferencijoje „Ateities ryšys: pažangai ar dienai X?“ vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo tiek Vyriausybės politikos formuotojai, tiek telekomunikacijų bendrovių ir verslo organizacijų vadovai.
Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, Lietuva jau turi veikiantį kritinį ryšį, tačiau jis turi būti toliau vystomas, atsižvelgiant į naujus technologinius ir geopolitinius iššūkius.
„Kritinis ryšys turi veikti maksimaliai bet kokiomis sąlygomis. Šiandien turime veikiančią sistemą, tačiau nauji reikalavimai ir grėsmės reikalauja naujų sprendimų bei technologijų“, – sako V. Kondratovičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu vyksta pasirengimo etapas: rengiama studija ir vertinami galimi technologiniai sprendimai, įskaitant 5G panaudojimą kritiniam ryšiui.
RRT pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius akcentavo, kad krizės atveju prioritetas teikiamas saugumo ir gelbėjimo tarnyboms, tačiau minimalus garantuotas ryšys gyventojams yra būtina valstybės valdymo sąlyga.
„Civiliai gyventojai krizės metu nėra pasyvūs stebėtojai – jie yra informacijos šaltinis, pagalbos gavėjai, evakuacijos dalyviai. Jei visuomenė neturi ryšio, krizės valdymas tampa aklas“, – teigia D. Kuliešius.
RRT yra paskelbusi radijo dažnių aukcionus, kurių tikslas – ryšio padengiamumo kokybė, pirmenybinis ryšys tarnyboms ir nacionalinis tarptinklinis ryšys. Tai prididėtų ne tik prie ryšio kokybės inovatyviems sprendimams, bet ir prie ryšio saugumo. v Diskusijoje daug dėmesio buvo skirta ir infrastruktūros atsparumui bei tinklų integracijai. Anot Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovo Remigijaus Šerio, šiuo metu Lietuvoje veikia skirtingi kritinio ryšio sprendimai, tačiau jų tarpusavio suderinamumas išlieka iššūkiu.
„Šiandien turime skirtingus, fragmentuotus tinklus – nuo uostų iki atskirų institucijų. Kritiniu atveju jų tarpusavio komunikacija gali būti sudėtinga, todėl būtina vieninga politika ir suderinamumas“, – pažymi R. Šeris.
Verslo atstovai pabrėžė, kad technologiniai sprendimai jau egzistuoja, o didžiausias iššūkis – susitarti dėl krypties ir veikimo modelio.
„Telia Lietuva“ verslo klientų vadovas Aurimas Žlibinas atkreipė dėmesį, kad pasirengimas krizėms vyksta nuolat, tačiau būtina aiški strategija.
„Į tinklus nuosekliai investuojama kasmet, tačiau kalbant apie kritinį ryšį svarbu ne tik technologijos, bet ir aiškus veikimo modelis – kaip skirtingos sistemos veiks kartu“, – sako A. Žlibinas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad efektyviausias kelias – valstybės ir privataus sektoriaus partnerystė: „Valstybė ir privatus verslas turi veikti išvien. Kritinis ryšys turi būti kuriamas remiantis jau veikiančia infrastruktūra ir operatorių patirtimi.“
Diskusijos dalyviai sutaria, kad Lietuvai reikalingas hibridinis modelis, kai valstybė nustato strategiją ir reikalavimus, o privatūs operatoriai prisideda infrastruktūra ir technologiniais sprendimais.
„Mes visi sutariame, kad geriausias kritinio tinklo variantas yra hibridinis modelis. Dabar svarbiausia imtis konkrečių veiksmų ir aiškiai apsibrėžti reikalavimus – juos turint, galima gana tiksliai įvertinti tiek įgyvendinimo laiką, tiek kaštus“, – teigia „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Arūnas Mickevičius.
Vidaus reikalų ministerija planuoja dar šiemet pristatyti Kritinio ryšio įstatymo projektą, o artimiausiais metais – suformuoti bendrą šios srities strategiją. Taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti infrastruktūros atsparumą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir plėsti skirtingų tinklų integraciją.
Paieška archyve
