Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su energetikos bendruomenės atstovais ir pasveikino juos su Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Susitikime buvo aptartas Baltijos šalių elektros sistemų veikimas praėjus metams po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, energetinio saugumo stiprinimo veiksmai ir regioniniai infrastruktūros apsaugos projektai.
„Lygiai prieš metus kartu su Baltijos valstybių, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovais tapome istorinio įvykio liudininkais – Baltijos šalių elektros sistemos buvo sinchronizuotos su kontinentine Europa. Šis sprendimas įtvirtino Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir tapo visos Europos regioninio bendradarbiavimo sėkmės pavyzdžiu“, – sakė Prezidentas.
Praėjus metams po sinchronizacijos, Baltijos šalių energetikos sistema veikia stabiliai ir saugiai. Sinchronizacijos projekte įdiegtos priemonės sustiprino regiono energetikos sistemą, padidino jos atsparumą ir sudarė sąlygas sparčiau plėtoti vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Šiandien galime drąsiai sakyti, kad vasario 9-oji yra energetikų kovo 11-oji – Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Per 2025 metus užbaigėme visus su sinchronizacija susijusius projektus – tai leido stabilizuoti balansavimo rinką, sudaryti sąlygas didžiųjų elektros energijos kaupiklių plėtrai ir dar labiau sustiprinti sistemos atsparumą. Kartu įgyvendinome energetikos infrastruktūros atsparumo projektus, todėl artimiausiu metu toliau plėsime modernių saugumo sprendimų diegimą kritinei infrastruktūrai apsaugoti tam išnaudojant ir ES finansavimo instrumentus. Šiandien energetika yra neatsiejama Lietuvos nacionalinio saugumo dalis, todėl kitas etapas – kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos stiprinimas“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Šiemet minimos ir dar vieno svarbaus energetikos sektoriaus metinės – sukanka 10 metų nuo elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ darbo pradžios. Šios jungtys pakeitė Lietuvos elektros rinką, užtikrino importo diversifikavimą ir prisidėjo prie kainų mažėjimo.
„Energetinė nepriklausomybė nėra duotybė – ją reikia nuolat ginti. Energetinis atsparumas šiandien yra nacionalinio saugumo klausimas“, – pabrėžė Prezidentas.
Susitikime aptartas Baltijos valstybių ir Lenkijos kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos projektas, kuriam 2026 m. sausio 27 d. Europos Komisija skyrė 113 mln. eurų finansavimą. Šis sprendimas yra tiesioginis Prezidento inicijuotos regioninės lyderystės rezultatas: prieš metus vykusiame susitikime su Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovais šalies vadovas iškėlė būtinybę tęsti regioninį bendradarbiavimą kritinės energetinės infrastruktūros apsaugos srityje. Per mažiau nei metus iniciatyva buvo įvertinta Europos Komisijos ir skirtas finansavimas.
Prezidentas padėkojo Europos Komisijai už politinę ir finansinę paramą bei išreiškė lūkestį, kad kritinės infrastruktūros apsaugai bus skiriamas ypatingas dėmesys ir kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad 2025 m. Europa žengė istorinių sprendimų energetinės nepriklausomybės link – priimtas sprendimas iki 2027 m. visiškai atsisakyti rusiškų dujų, o Lietuva šį žingsnį žengė dar 2022 m.
Susitikime dalyvavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Viešojo saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, taip pat energetikos įmonių vadovai: „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis, „Epso-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris ir „Ignitis Gamyba“ vadovė Asta Sungailienė.
Paieška archyve
