2025 metai pažymėti ryškiu vėjo energetikos augimu Lietuvoje – per metus vėjo elektrinėse pagamintos elektros kiekis didėjo dviženkliu tempu ir pasiekė naują lygį. Nors sektoriaus plėtrą vis dar riboja infrastruktūriniai ir reguliaciniai iššūkiai, vėjo elektrinių generacijos rezultatai aiškiai signalizuoja apie neišnaudojamą potencialą ir vis stiprėjančią jų svarbą nacionalinei šalies energetikai.
Asociatyvi nuotr.
Preliminariais duomenimis, 2025 metais Lietuvos vėjo elektrinės pagamino apie 3,84 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tai beveik 17 proc. daugiau nei 2024 metais, kai gamyba siekė apie 3,29 TWh, ir net apie 37 proc. daugiau nei 2023-iaisiais, kai vėjo jėgainės pagamino apie 2,4 TWh elektros. Tokia trejų metų dinamika leidžia kalbėti ne apie atsitiktinius svyravimus, o apie tvirtą, struktūrinį sektoriaus augimą.
Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus pavaduotojo Edgaro Maladausko, 2025 metų rezultatai aiškiai parodo vėjo energetikos sektoriaus potencialą, kuris šiandien dar nėra pilnai išnaudojamas.
„Vėjo energetikos augimas vyksta, net jei sprendimų priėmimo tempas bei infrastruktūros plėtra nespėja paskui rinkos poreikius. Tai rodo, kad pats sektorius yra brandus ir konkurencingas, tačiau aiškesni ir greitesni sprendimai galėtų leisti pasiekti dar didesnį proveržį“, – teigia E. Maladauskas.
Jo teigimu, auganti gamyba rodo ir didėjančią vėjo energetikos svarbą. Jei dar prieš kelerius metus vėjo elektrinės neretai buvo vertinamos kaip papildomas elektros šaltinis, tai situacija kardinaliai pasikeitė pastaraisiais metais. Vis dažniau vėjo elektrinės tampa vienu pagrindinių elektros tiekimo ramsčių, ypač esant didesniam vėjui. Tai keičia ne tik gamybos statistiką, bet ir visos elektros sistemos logiką.
Nors 2025 metais elektros energijos eksportas siekė apie 2,13 TWh, importo apimtys išliko gerokai didesnės ir sudarė apie 5,91 TWh. Tai rodo, kad net ir sparčiai augant vietinei elektros gamybai, įskaitant vėjo elektrinių indėlį, Lietuvos elektros sistema kol kas išlieka priklausoma nuo importo, ypač tais laikotarpiais, kai vietinė generacija sumažėja arba padidėja elektros vartojimas.
Praėjusių metų statistika atskleidžia ir ryškius nacionalinės gamybos bei importo santykio svyravimus metų eigoje. Atskirais mėnesiais nacionalinė elektros gamyba sudarė iki 95–99 proc. viso elektros balanso, o importo poreikis sumažėjo iki minimalaus lygio. Tuo pat metu fiksuoti ir laikotarpiai, kai importo dalis išaugo beveik iki pusės suvartojamos elektros. Tai rodo, kad Lietuva jau turi pajėgumų didelę dalį elektros pasigaminti vietoje, tačiau sistema išlieka jautri sezoniškumui ir generacijos netolygumui.
„Auganti vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje vis dažniau leidžia formuotis pertekliniams elektros srautams ir didina eksporto galimybes, tačiau kartu atskleidžia ir sistemos ribas. Tinklų pralaidumas, prijungimo galimybės bei balansavimo sprendimai tampa esminiais veiksniais, nuo kurių priklausys, ar šis augimas bus maksimaliai išnaudotas“, – sako E. Maladauskas.
Apibendrindamas jis pabrėžia, kad nuosekliai sprendžiant tinklų ir sistemos integracijos klausimus, vėjo energetika gali tapti vienu pagrindinių veiksnių, stiprinančių Lietuvos energetinį saugumą ir prisidedančių prie stabilesnių elektros kainų ateityje.
Paieška archyve
