Lietuvoje 2025 m. sparčiai didėjo atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančių elektrinių galia, o jų gamyba pasiekė 5 553 GWh, per pastaruosius penkerius metus išaugusi daugiau nei dvigubai: 2021 m. jos pagamino tik 2 271 GWh energijos. Didžiausią šio augimo dalį užtikrino AEI naudojančių elektrinių įvairiose šalies savivaldybėse įrengimas. Savivaldybių iniciatyvos padeda spartinti AEI plėtrą ir prisideda prie nacionalinių klimato tikslų įgyvendinimo, didinant AEI dalį šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Lietuvos savivaldybių patvirtintuose ir viešai paskelbtuose 2021–2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planuose nustatyti jų tikslai ir priemonės šiems tikslams pasiekti.
„Savivaldybėse vykstanti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra – svarbus jų indėlis, transformuojant šalies energetiką. Savivaldos pasirinktomis įvairiomis priemonėmis, kurios prisideda prie tvarios energetikos ir darnaus transporto plėtros, siekiama vidutiniškai 11 proc. padidinti AEI dalį šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime. Svarbu, kad savivaldybių iniciatyvų nemažėtų ir jų indėlis svariai augtų, o AEI naudojimo energijai gaminti plėtra išliktų sparti visoje šalyje“, – sako Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Savivaldybės numato investuoti į saulės technologijų ir biokuro energijos projektus, modernizuoti daugiabučius ir viešąjį transportą, didinti energijos vartojimo efektyvumą viešajame ir privačiame sektoriuose, plėsti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kurti energetines bendrijas ir tvaraus judumo infrastruktūrą. Patvirtintuose planuose numatyta daugiau nei 200 priemonių AEI naudojimo plėtrai skatinti. Iki 2030 m. joms įgyvendinti planuojama investuoti daugiau nei 3 mlrd. eurų.
Iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. savivaldybės turėjo paskelbti pirmąsias ataskaitas, kaip sekasi įgyvendinti planuose numatytas priemones ir kokių rezultatų pasiekta 2023–2024 m. siekiant skatinti tvarią energetiką ir transportą.
Lietuvos energetikos agentūros atliktas paskelbtų ataskaitų vertinimas rodo, kad 47 savivaldybės iš 60 paskelbė atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitas. Kauno m., Ukmergės r. ir Vilniaus r. savivaldybės dar neturi patvirtintų planų, o kitos savivaldybės teberengia jų įgyvendinimo ataskaitas.
Savivaldybės įgyvendino įvairias priemones. Dažniausiai įrengiamos viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir saulės elektrinės viešajame sektoriuje.
37 savivaldybės pasirinko saulės elektrinių diegimą viešajame sektoriuje, o 34 iš jų jau įrengė 21,8 MW. Planuose numatyta, kad viešajame sektoriuje bus įrengta apie 212 MW saulės elektrinių.
Iš viso savivaldybių planuose patvirtintos 108 priemonės AEI naudojimo plėtrai viešajame sektoriuje, tam numatyta skirti apie 303 mln. eurų, arba apie 10 proc. visų planuojamų lėšų.
Elektromobilių infrastruktūra plečiama sparčiau nei planuota: 41 savivaldybė nurodė įrengusios 284 viešąsias įkrovimo prieigas – tai daugiau nei ataskaitose nurodytas tikslas – įrengti 270 prieigų. Elektrinių transporto priemonių įsigijimą planavo 18 savivaldybių, kurių ataskaitose nurodyta, jog jau įsigyti 65 elektromobiliai. Iš 18 savivaldybių, planuojančių tvarių viešojo transporto sprendimų plėtrą, 14 nurodė, jog jau įsigyti 57 elektriniai autobusai.
Transporto sektoriuje patvirtintos 66 priemonės: iki 2030 m. bus įsigyti 452 elektromobiliai, 322 elektriniai autobusai, kad bus įrengtos 505 elektromobilių įkrovimo stotelės. Tam numatyta apie 96,9 mln. eurų, arba 3,2 proc. planuojamų lėšų.
Daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo srityje 17 savivaldybių bendrai planuoja atnaujinti 314 pastatų, iš jų 14 nurodė jau atnaujinę 160 namų – tai sudaro apie 51 proc. planuoto tikslo. Taip pat 13 savivaldybių pateikė informaciją, jog atnaujinti 85 viešieji pastatai, siekiant didinti energinį efektyvumą.
Planuodamos CŠT modernizavimą, 32 savivaldybės numatė infrastruktūros atnaujinimą. 8 iš 9 savivaldybių, planavusių katilinių rekonstrukciją, nurodė, kad bendrai rekonstruota 20 katilinių. Tam panaudota 3,16 mln. eurų. Iš 7 savivaldybių, pasirinkusių iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimą AEI, remiantis ataskaitomis, pakeisti 6 katilai iš 10 ataskaitose nurodyto tikslo. Dauguma kitų savivaldybių rekonstruoja prie CŠT neprijungtas katilines, pritaikydamos jose biokurą vietoje iškastinio kuro.
Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje numatyta atnaujinti arba pakeisti apie 50,4 MW galios šildymo katilų ir atnaujinti apie 18 km šilumos trasų. Tam planuojama skirti 265,9 mln. eurų, arba 8,8 proc. visų AEI plėtros priemonėms numatytų lėšų.
Keliolika savivaldybių pasirinko ir įgyvendina gatvių apšvietimo modernizavimą, darnaus judumo skatinimo priemones, kelios – žaliuosius pirkimus. Jų pasiekti pirmieji rezultatai, nurodyti ataskaitose, rodo reikšmingą savivaldos indėlį į tvarios energetikos ir darnaus transporto plėtrą.
Realią pažangą galima įvertinti tik nustačius aiškius priemonių tikslus ir siekiamus rodiklius, bet dauguma savivaldybių ataskaitose pateikė nepakankamai informacijos, kad būtų galima objektyviai įvertinti pasiektus veiksmų planų įgyvendinimo rezultatus. Dažnai ataskaitose trūksta esminių duomenų, informacija neaiškiai struktūruota, o atsiskaitymo laikotarpiai – neapibrėžti. Atliktas vertinimas parodė, kad savivaldybės dar tik kuria sistemingą AIE plėtros stebėseną.
Siekiant spartesnės pažangos, būtina aiškesnė strategija, ambicingesni tikslai ir nuoseklesnis atsiskaitymas, užtikrinantis skaidrumą ir efektyvų priemonių įgyvendinimą. Lietuvos energetikos agentūra siūlys keisti Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų rengimo, derinimo ir įgyvendinimo rezultatų skelbimo taisykles, kad sumažėtų administracinė našta, ir toliau konsultuos savivaldybes dėl ataskaitų rengimo.
