„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet Utenos regione nuties apie 200 kilometrų kabelinių elektros linijų bei įrengs ar atnaujins apie 100 transformatorinių. Investicijos į modernų tinklą Utenos regione per 2025 m. sudarys apie 18 mln. eurų, šiuo metu jau atlikta darbų už pusę šios sumos.
„ESO investicijos pasiekia kiekvieną mūsų klientą – iki atokiausių šalies kampelių. Nuosekliai, kilometras po kilometro, keičiame oro linijas kabelinėmis, kurios užtikrina aukštesnę paslaugų kokybę, yra patikimesnės ir draugiškesnės aplinkai, o žemės savininkams leidžia laisviau vykdyti ūkinę veiklą dėl mažesnės tinklo apsaugos zonos“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
Miškuose – 73 kilometrai kabelinių linijų
Iš viso Utenos, Anykščių, Molėtų, Zarasų bei Ignalinos rajonuose ir Visagine per šiuos metus planuojama į kabelines linijas pakeisti apie 127 kilometrų 10 kV ir 0,4 kV oro linijų, atnaujinti 58 transformatorines.
„Investicijos į tinklo modernizaciją siekia apie 10 mln. eurų, o pusė šios sumos, apie 5 mln. eurų, nukreipta būtent į miškingas vietoves. Utenos regiono miškuose ESO pakeis 73 kilometrus 10 kV oro linijų į kabelines, ir taip patikimas tiekimas bus užtikrintas 7399 ESO klientams“, – teigia R. Radvila.
Apie 80 proc. elektros tiekimo sutrikimų įvyksta dėl audrų metu verčiamų medžių ir laužomų šakų nutrauktų laidų, todėl oro linijų keitimas į kabelines miškuose reikšmingai pagerina tinklo kokybę šiose vietovėse.
60 kilometrų linijų – naujiems vartotojams
ESO ne tik atnaujina jau naudojamas elektros linijas, bet ir tiesia naujas – prie jų prijungiami naujos statybos namai, verslo pastatai.
Šioms reikmėms Utenos regione per 2025 m. buvo planuojama nutiesti apie 60 kilometrų kabelinių linijų ir pastatyti apie 50 transformatorinių.
„Prijungiant naujus vartotojus arba keičiant jau esamų vartotojų parametrus iš pradžių buvo planuojama investuoti apie 7,5 mln. eurų, tačiau pagal pirmo pusmečio rezultatus matome, kad į naujų vartotojų prijungimą investuosime daugiau, nei buvo planuota, ir nutiesto tinklo atstumas smarkiai viršys planą“, – informuoja ESO vadovas.
Per 0,5 mln. eurų – linijos atnaujinimui Zarasų rajone
Didžiausia investicija Utenos regione nukreipta į Zarasų rajoną – čia už 554 tūkst. eurų bus atnaujinta 10 kV linija, einanti iš Dusetų transformatorių pastotės. Joje iš viso bus rekonstruoti 5 ruožai.
„Investicijos koncentruojamos į oro linijas miškingose vietovėse. Iš viso rekonstruojant šį ruožą požeminėmis bus pakeista apie 8 kilometrai oro linijų, prie kurių prijungti 129 ESO klientai. Kiekvienas klientas ESO svarbus, kiekvienam siekiama užtikrinti kuo geresnę paslaugų kokybę, ir tai daroma per nuoseklią tinklo modernizaciją“, – teigia R. Radvila.
Kitas didelis projektas Zarasų rajone – už daugiau kaip 340 tūkst. eurų bus atlikta oro linijos, kuri eina iš Antalieptės transformatorių pastotės, rekonstrukcijos darbų. Juos baigus, patikimas elektros energijos tiekimas bus užtikrintas 203 klientams.
Linijoje bus pakeistos 7 transformatorinės ir 4 kilometrai oro linijų pakeisti kabelinėmis linijomis.
Kabelinio tinklo dalis auga
ESO nuosekliai modernizuoja elektros tinklą, sulig kiekvienu sukabeliuotu kilometru Lietuvą priartindamas prie geriausius patikimumo rodiklius turinčių valstybių. Miškingoms vietovėms skiriamas ypatingas dėmesys, nes čia oro linijos yra labiau pažeidžiamos. Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje pasieks 48 proc.
„ESO kryptingai investuoja į oro linijų keitimą kabelinėmis, pokyčiai akivaizdūs: plečiasi ne tik tinklas, kuris sudaro daugiau kaip 130 tūkst. kilometrų, bet auga ir jo kabelinė dalis. 2019 m. požeminės linijos sudarė apie 31,3 proc. viso tinklo, o dabar jau viršija 37 procentus“, – pažymi R. Radvila.
Kabelinis tinklas yra patikimesnis ir atsparesnis išorės poveikiui. Didesnis patikimumas – ne tik mažiau sutrikimų per audras, taigi mažiau nepatogumų gyventojams, bet ir mažiau prastovų verslui. Taip pat tai – ilgalaikė ekonominė nauda, mažesnės priežiūros ir remonto išlaidos.
Požeminės linijos suteikia pranašumų ne tik patikimumo požiūriu. Jų apsaugos zonos yra dešimt kartų siauresnės nei oro linijų, todėl mažėja ribojimų žemės savininkams ir atsiranda galimybių plėsti miško plotus. Kabelinis tinklas daro mažesnį poveikį gamtai – nereikia kirsti ar genėti medžių, išlieka natūralios buveinės, atsiveria gamtovaizdžiai be laidų ir atramų.
Paieška archyve
