Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 11 proc., tai lėmė išaugusi vėjo elektrinių gamyba. Rugsėjo 11 d. šalyje pagaminta daugiau elektros energijos, negu jos suvartota ir elektros perteklius eksportuotas. Iš viso per savaitę pasigaminome 78 proc. vartojimui reikalingos elektros.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 11 proc. – nuo 106 Eur/MWh iki 93,9 Eur/MWh daugiausia dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, tačiau didmeninėms elektros kainoms ženkliau mažėti neleido regione sumažėjusi elektros gamyba dėl techninės priežiūros darbų pilnu pajėgumu neveikiančiose branduolinėse elektrinėse ir sugedusi „EstLink 1“ jungtis. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 96,7 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 142,4 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 69–102 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 26–70 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Rugsėjo 8–14 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione kito skirtingai. Latvijoje elektros kainos mažėjo 11 proc. – nuo 106 Eur/MWh iki 93,9 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 12 proc. – nuo 106,5 Eur/MWh iki 93,4 Eur/MWh, o Švedijos SE 4 zonoje – 7 proc. – nuo 82,1 Eur/MWh iki 76,6 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kainos didėjo 10 proc. – nuo 84,9 Eur/MWh iki 93 Eur/MWh, Lenkijoje – 8 proc. – nuo 112,5 Eur/MWh iki 121,6 Eur/MWh, o Suomijoje didėjo 35 proc. – nuo 35,2 Eur/MWh iki 47,7 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 8–14 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 2,2 proc. – iki 210,2 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 164,5 GWh, arba 24,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 78 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos.
Daugiausia elektros per praėjusią savaitę Lietuvoje pagamino vėjo elektrinės 80 GWh – tai beveik 3 kartais daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vėjo elektrinės pagamino 27,2 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 54,4 GWh, arba 32 proc. mažiau nei šiemet.
Rugsėjo 11 d., ketvirtadienį, dėl didelės vėjo generacijos Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, negu jos suvartota. Elektros energijos perteklius buvo eksportuotas.
Saulės elektrinės pagamino 39,1 GWh elektros – tai 20,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 49,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 27,8 proc. mažiau elektros energijos – 28,2 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 25,7 GWh elektros energijos – tai 38,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 41,9 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 28,4 GWh elektros energijos, arba 10,6 proc. daugiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 14,8 GWh – tai 81,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 8,2 GWh, tačiau 5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,6 GWh.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (angl. The General Court of the Court of Justice of the European Union) nusprendė, kad ES turi teisę tam tikrus gamtinių dujų ir branduolinės energijos projektus laikyti „tvariomis investicijomis“, atmesdamas Austrijos skundą. Šis sprendimas remiasi 2022 m. Europos Komisijos atnaujintu aktu, leidžiančiu dujų projektus klasifikuoti kaip „pereinamuosius“, jei jie prisideda prie perėjimo nuo anglies prie atsinaujinančių šaltinių, o branduolinė energija pripažįstama turinti beveik nulines emisijas. Teismas palaikė ES požiūrį, kad šie sektoriai, esant tam tikroms sąlygoms, gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, kartu užtikrinant energijos tiekimą, ypač po energetikos krizės, kilusios dėl rusijos invazijos į Ukrainą.
Paieška archyve
