Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku. Nuotolinės taršos stebėsenos įranga leidžia išmatuoti pro ją pravažiuojančios kiekvienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį čia ir dabar. Taip pat fiksuojamas automobilio valstybinis numeris, greitis, aplinkos meteorologiniai parametrai. Studijos autoriai teigia, kad tokia sistema leistų efektyviai nustatyti pačias taršiausias, techniškai netvarkingas transporto priemones ir riboti jų dalyvavimą eisme.
Studijoje buvo įvertinta užsienio šalių patirtis ir galimybės tokias sistemas diegti Lietuvoje. Pasiūlyti trys galimi nuotolinės taršos stebėsenos modeliai. Efektyviausiu siūloma laikyti hibridinį variantą – keliuose naudoti ir stacionarią, ir kilnojamą įrangą. Tai leistų patikrinti apie 80 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko ir nustatyti maždaug 2 proc. pačių taršiausių automobilių. Tokiems automobiliams būtų taikomos sankcijos ir ribojamas dalyvavimas eisme.
Investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per 15 metų laikotarpį siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda būtų beveik 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad įdiegus nuotolinę taršos kontrolę kasmet būtų galima sumažinti kelių transporto išmetamų teršalų kiekį: azoto oksidų – 6,4 proc. (1 446 tonos), kietųjų dalelių – 10,3 proc. (193 tonos), o anglies monoksido – net 50 proc. (5 817 tonų).
„Investicijos į nuotolinę taršos kontrolę yra ne išlaidos, o ilgalaikė nauda visai visuomenei. Už kiekvieną į šią sistemą investuotą eurą Lietuva atgautų keliasdešimt kartų daugiau vertės – tai švaresnis oras, mažesnės sveikatos priežiūros išlaidos, didesnis gyvenimo komfortas gyventojams. Be to, tokia kontrolė leistų kryptingai mažinti taršių automobilių skaičių, nesukeliant papildomos naštos tiems, kurie laikosi taisyklių“, – teigia laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Remiantis nacionalinės teršalų apskaitos duomenimis, kelių transportas yra didžiausias oro taršos azoto oksidais (NOx) šaltinis Lietuvoje – 2023 m. jis sudarė beveik 60 proc. viso Lietuvoje išmesto šio teršalo kiekio. Nors Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. sumažinti azoto oksidų kiekį 48 proc. (lyginant su 2005 m.), o iki 2030 m. – 51 proc., tačiau iki 2023 m. jų pavyko sumažinti tik 32,7 proc. Dėl 2020 m. įsipareigojimų neįgyvendinimo 2023 m. pradėta ES teisės pažeidimo procedūra.
Prie didelės oro taršos prisideda senstantis automobilių parkas – lengvųjų automobilių vidutinis amžius jau viršija 16 metų, o tokios transporto priemonės daug dažniau neatitinka jų techninei būklei keliamų aplinkosauginių reikalavimų.
Senesni nei 15 metų dyzeliniai lengvieji automobiliai taršos normų neatitinka beveik septynis kartus dažniau nei 5 metų transporto priemonės.
2021 m. Vilniuje, naudojant nuotolinę taršos stebėjimo įrangą, buvo atlikti bandomieji matavimai, kurių metu buvo išmatuota daugiau kaip 42 tūkst. Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių. Rezultatai parodė, kad 2–4 proc. automobilių sukuria net apie pusę miesto transporto taršos. Didžiausi taršos šaltiniai – senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorės transporto priemonės.
„Vilniaus bandymų rezultatai aiškiai parodė, kad vos keli procentai transporto priemonių sukuria didžiausią taršą. Nuotolinė kontrolė leistų šią problemą spręsti labai tiksliai – nustatyti pačius taršiausius automobilius ir juos eliminuoti iš eismo, o daugumai vairuotojų tai nesukeltų jokių nepatogumų. Tai modernus būdas pasiekti švaresnį orą mūsų miestuose ir užtikrinti, kad už taršą atsakytų ją sukeliantys, o ne visi vairuotojai“, – teigia P. Poderskis.
Dėl taršos mažėjimo oras būtų ne tik švaresnis, bet ir gerėtų visuomenės sveikata – Europos aplinkos agentūra skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 2000 žmonių, todėl efektyvesnė taršos kontrolė yra svarbi priemonė gerinant gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Aplinkos ministerija išsamius atliktos studijos rezultatus pristatyti plačiau planuoja spalio mėnesį. Atlikta studija jau yra viešai skelbiama.
Paieška archyve
