Kinija dar kartą įrodė, kad siekdama sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką, gali imtis pačių ambicingiausių projektų. Šalis garsėja didžiausiais, brangiausiais ir unikaliausiais pasaulio objektais, o naujausios investicijos nepalieka abejingų, tai vieni jomis žavisi, kiti kritikuoja. Ar ši drąsi strategija neatsigręš prieš pačią Kiniją, parodys tik ateitis.
Per pastaruosius metus Kinija tapo pasauline lydere plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius, o vienas iš ryškiausių šios transformacijos simbolių yra vadinamosios stiklinės kalvos. Tai milžiniškos saulės elektrinės, dengiančios visus kalnų ir kalvų šlaitus.
Jos sudarytos iš milijonų saulės baterijų, kurios tiekia švarią energiją, keičia kraštovaizdį ir skatina ieškoti naujų ekologinių sprendimų. Šios įspūdingos konstrukcijos iškilo provincijose Anhui, Shanxi, Qinghai bei autonominiame regione Ningxia.
Didžiulės saulės baterijų plantacijos dažnai statomos ant nenaudojamų ar apleistų kalnų teritorijų, todėl žvelgiant iš viršaus jos primena blizgančias stiklines upes ar mozaikas. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „Longyangxia“ saulės elektrinė Qinghai provincijoje, užimanti daugiau nei 27 kvadratinių kilometrų plotą ir aprūpinanti elektra šimtus tūkstančių namų.
Tokios elektrinės statyba, tai ne tik technologinis, bet ir logistinis bei aplinkosaugos išbandymas. Baterijos turi būti sumontuotos taip, kad maksimaliai sugertų saulės spindulius, kartu nepakenkiant vietos ekosistemoms.
Dažnai tokie projektai įgyvendinami teritorijose, netinkamose žemės ūkiui, o po įrengimo žemė pritaikoma ganykloms ar augalams auginti po baterijomis. Tai leidžia efektyviau išnaudoti plotą ir derinti energijos gamybą su žemės ūkiu.
Tačiau ne visi tokiais projektais patenkinti. Kai kurie aplinkosaugininkai ir vietos gyventojai baiminasi, kad masinis kalnų šlaitų dengimas saulės baterijomis gali pakeisti mikroklimatą, sutrikdyti ekosistemas ar net sukelti dirvožemio eroziją. Be to, tokie objektai keičia tradicinį kraštovaizdį ir gali paveikti vietos bendruomenių gyvenimo būdą.
Nepaisant kritikos, stiklinės kalvos tapo ne tik žaliosios energijos šaltiniu, bet ir turistų traukos objektu. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Anhui provincijoje, saulės baterijos išdėliotos taip, kad iš viršaus primintų gyvūnų siluetus ar kultūrinius simbolius.
Tai pritraukia fotografus ir keliautojus iš viso pasaulio. Vietos valdžia organizuoja edukacines ekskursijas, kuriose supažindinama su modernios energetikos veikimu ir aplinkosaugos svarba.
Šie projektai yra Kinijos ilgalaikės strategijos dalis, tai šalis siekia iki 2060 metų tapti neutralia anglies dvideginiui. Investuodama į atsinaujinančią energetiką, Kinija ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir kuria naujas darbo vietas, skatina technologijų plėtrą bei eksportą. Stiklinės kalvos įrodo, kad net ir atšiaurios, žmonių retai lankomos vietovės gali tapti svarbiu švarios energijos šaltiniu.
Vis dėlto, kartu su technologine pažanga išlieka klausimai dėl ilgalaikės įtakos aplinkai. Ateitis parodys, ar šie projektai taps pavyzdžiu kitiems pasaulio regionams, ar bus laikomi pernelyg agresyvia žmogaus intervencija į gamtą. Aišku viena, kad Kinija dar kartą parodė, kad jos ambicijos atsinaujinančios energetikos srityje neturi ribų.
Paieška archyve
