„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje per paskutinius 6 mėnesius sparčiai išaugo Kinijoje pagamintų elektromobilių. Sausio 3 d. duomenimis, jų Lietuvoje buvo 226, o liepos 1 d. jau 369. Tiesa, kol kas jie sudaro tik šiek tiek daugiau nei 1 proc. viso elektromobilių parko. Šią ir kitas elektromobilių tendencijas pristato „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis.
Lyginant su 2024 m. liepos 1 d. duomenimis, per metus lengvųjų elektromobilių rinka paaugo 52 proc. Elektrinės transporto priemonės šiandien Lietuvoje sudaro apie 2 proc. viso automobilių parko.
„Ir toliau matome stabilų elektromobilių rinkos augimą. Jei tokia tendencija išliks ir ateinančius penkerius metus, elektromobiliai 2030 m. sudarys daugiau nei 15 proc. visų transporto priemonių. Taip pat galima prognozuoti, kad daugės Kinijoje gaminamų elektromobilių dalis. Jei 2022 m. jų Lietuvoje buvo tik 30, per šių metų šešis mėnesius jau buvo užregistruoti 143 Kinijos gamintojų elektromobiliai“, – sako T. Paliulis.
TESLA neužleidžia savo pozicijų
Kaip ir 2024 m., populiariausios elektromobilių markės Lietuvoje išlieka VOLKSWAGEN (3949 vnt.) bei TESLA (3495 vnt.). Iš TOP trejetuko šį pusmetį buvo išstumti NISSAN (2306 vnt.) markės automobiliai. Juos pakeitė BMW (2658 vnt.) ir VOLVO (2312 vnt.). Daug dėmesio dėl politinių turbulencijų susilaukę TESLA automobiliai vis tik neužleido savo pozicijos. Per paskutinius 6 mėnesius jų Lietuvoje buvo užregistruota beveik 500. Tai yra 15 proc. augimas nuo metų pradžios.
Registruota 85 proc. daugiau naujų elektromobilių
Lyginant 2024 m. ir 2023 m. pirmų šešių mėnesių duomenis, naujų elektromobilių buvo registruota beveik tiek pat – apie 1500. Tačiau lyginant šių ir 2024 m. sausio-liepos duomenis, naujų elektromobilių registracijų skaičius šoktelėjo net 85 proc. Tuo tarpu naudotų elektromobilių daugėjo 40 proc. Per 12 mėn. Lietuvoje buvo užregistruoti 2879 nauji elektromobiliai ir 4302 naudoti.
Ir toliau daugėja elektromobilių hibridų
Ilgą laiką Lietuvoje didžiąją dalį sudarė grynieji elektromobiliai, tačiau 2024 m. jų dalis ėmė mažėti, o iš išorės įkraunamų („plug-in“) elektromobilių santykis didėjo. Šį pusmetį „plug-in“ elektromobilių dar padaugėjo, lyginant su grynaisiais. Liepos 1 d. jie sudarė 46 proc., lyginant su 43 proc. sausio 3 d. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 18963 grynieji ir 16132 „plug-in“ elektromobiliai.
Auga ir kitų elektrinių transporto priemonių skaičius
Lietuvoje daugėja ne tik elektromobilių, bet ir kitų elektrinių transporto priemonių. 2022 m. liepą Lietuvoje buvo registruoti 434 elektriniai autobusai, 189 krovinės transporto priemonės ir 1960 mopedai bei lengvieji keturračiai. Šiemet tokių transporto priemonių ženkliai daugiau. Per tris metus elektrinių autobusų padaugėjo 56 proc., krovininių transporto priemonių – 230 proc., o elektrinių mopedų bei keturračių – 119 proc.
Juridiniai asmenys valdo 40 proc. visų elektromobilių
Elektromobiliai išlieka itin populiarūs tarp juridinių asmenų. Jie turi apie 40 proc. visų elektrinių transporto priemonių, tai yra beveik 14 tūkst. automobilių. Fiziniai asmenys valdo šiek tiek daugiau nei 21 tūkst. elektromobilių. Amžiaus grupėse pokyčių taip pat nematyti. Daugiausiai elektromobilių turi 36-45 metų amžiaus asmenys.
Lietuviai labiausiai pasitiki vokiškais elektromobiliais
Vokiškų elektromobilių dalis per paskutinius šešis mėnesius dar padidėjo – nuo 35 proc. iki beveik 37 proc. Japonijoje (5946 vnt.) ir Jungtinėse Amerikos valstijose (5859 vnt.) pagamintų elektromobilių dalys nors ir nežymiai, bet pamažėjo – nuo 18 proc. iki 16 proc. Toliau rikiuojasi Pietų Korėja (8 proc.), Švedija (7 proc.), Prancūzija (5 proc.).
Sparčiai į Lietuvą žengia Kinijos rinkoje pagaminti elektromobiliai. Jų skaičius per šešis mėnesius padidėjo 63 proc. Nors mūsų šalyje Kinijos elektromobilių atstovybės buvo atidarytos tik šiais metais, jau matyti nemažas susidomėjimas. Tad galima teigti, kad šioje šalyje pagamintų elektromobilių Lietuvoje tik daugės. Daugiausiai Lietuvoje registruota šių Kinijoje pagamintų elektromobilių markių: DFSK, MG, BYD, LYNK&CO.
Paieška archyve
