Daugiau nei 200 SD atminties kortelių modelių testavimas parodė kritinius neatitikimus tarp jų deklaruojamų ir tikrųjų charakteristikų. Lyderiais tapo „Kingston“ ir „SanDisk“, o autsaideriais – klastotės iš „AliExpress“. Kai kurios kortelės, nepaisant žymėjimo, saugojo 4–8 kartus mažiau duomenų.
Tyrimas, trukęs apie dvejus metus, buvo atliktas entuziasto Matto Cole’o (Matt Cole) naudojant du kompiuterius su „Linux Ubuntu“ sistema. Jis naudojo kelis kortelių skaitytuvus ir savo sukurtą įrankį, skirtą testuoti apie 200 įvairių prekių ženklų SD kortelių greitį, patikimumą ir tikrąją talpą. 64 ir 128 GB talpos „Kingston“, „SanDisk“ ir PNY kortelės parodė geriausius rezultatus. Jos stabiliai lenkė analogus pagal nuoseklaus ir atsitiktinio skaitymo bei rašymo greitį, taip pat pasižymėjo dideliu atsparumu nusidėvėjimui – iki 5000 ciklų. Palyginimui: klastotės dažnai sugesdavo jau po 2500 ciklų ir paprastai buvo lėtesnės.
Vienas pagrindinių Cole’o atradimų buvo klastotės, kurios deklaravo 128 GB talpą, bet iš tikrųjų galėjo saugoti vos 16–32 GB duomenų. Tokios SD kortelės dažnai „apgaudinėja“ kompiuterio operacinę sistemą, pateikdamos klaidingą atminties talpos informaciją. Įdomu tai, kad net tarp originalių gaminių pasitaikė sumažintos talpos atvejų. Tarp blogiausių gamintojų pagal šį parametrą pateko „SanDian“, „Xiaomi“, „Nenovo“ ir „Sony“.
„Amazon“ platformoje pirktos SD kortelės vidutiniškai demonstravo gerokai didesnį nuoseklaus ir atsitiktinio rašymo greitį. Net originalios kortelės, įsigytos per „AliExpress“, atsiliko pagal šiuos rodiklius. Cole’as suskirstė įrenginius į tris kategorijas: akivaizdžios klastotės, bevardžiai prekių ženklai ir originalūs gaminiai. Kai kurios bevardžių prekių ženklų SD kortelės pasižymėjo geru atsparumu nusidėvėjimui, tačiau atsiliko greičiu ir dažnai turėjo klaidingus talpos duomenis. Tai ypač svarbu profesionaliems scenarijams, kur SD kortelė naudojama kaip nuolatinis skaitymo ir rašymo šaltinis: vaizdo stebėjimui, transliuojamam vaizdo įrašui, dronams.
Nepaisant atskiro testavimo pagal patikimumo ir greičio kriterijus, galutiniame reitinge dominavo tos pačios kortelių modeliai. Tai leido sudaryti geriausių SD kortelių dešimtuką. „SanDisk“ užėmė trečią vietą – priešingai nei tikėtasi, o „Lexar“, anksčiau rekomenduota kaip patikimas sprendimas didelės talpos kortelėms, iškrito iš dešimtuko. Šis rezultatas tyrėjui buvo netikėtas.
Cole’as tęsia kortelių ištvermės ribų testavimą ilgalaikiu ciklu. Jo tikslas – nustatyti, kiek ciklų reikia, kad atsirastų pirmieji SD kortelės degradacijos požymiai: nuo nedidelių klaidų iki visiško gedimo. Pagal dabartinius duomenis, geriausi modeliai atlaiko daugiau nei 5000 pilnų perrašymo ciklų be veikimo praradimo, o klastotės dažnai sugenda dvigubai greičiau. Specialistams, dirbantiems kritinėse srityse, tokiose kaip pramoninė automatizacija ar autonominės jutiklių sistemos, ši informacija turi praktinę vertę.
Visi surinkti duomenys Cole’o skelbiami lentelėje, kuri automatiškai atnaujinama pridedant naujus rezultatus. Vartotojai gali susipažinti su aktualiu reitingu ir atsisiųsti visus pirminius duomenis atskirame puslapyje. Duomenų bazė tarnauja kaip nepriklausomas atminties kortelių kokybės vertinimo įrankis ir gali reikšmingai sumažinti nepatikimos SD kortelės įsigijimo riziką. Cole’as pabrėžia, kad bet kurios SD kortelės patikrinimas prieš naudojimą yra labai svarbus.
Paieška archyve
