Nuo praėjusių metų gruodžio 25 d., kai buvo nutrauktas Estiją ir Suomiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“, praėjo pusmetis. Incidento padarinius pajutome ir Lietuvoje, ypač pirmąjį metų ketvirtį, kai šalį dar dengė sniegas ir tankūs debesys. Reikšmingai paveikti elektros importo srautai biržoje augino vidutinę elektros kainą, o tai reiškė ir augusius skaičius vartotojų sąskaitų eilutėse.
Skelbiama, kad remonto darbai baigti ir viena svarbiausių elektros energijos jungčių mūsų regione vėl pradeda tekėti elektros energija. Ekspertų teigimu, trumpalaikį poveikį vartotojai jau pajuto – ilgąjį savaitgalį Lietuvoje tam tikromis valandomis formavosi neigiamos elektros kainos. Visgi, kalbant apie galimą poveikį ilgalaikėje perspektyvoje, jungties pervertinti nereikėtų.
Grandininė reakcija ir kainų pasiutpolkė
„EstLink 2“ – viena iš pagrindinių Baltijos regiono jungčių su Skandinavijos elektros rinka, leidžianti importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos. 2024-ųjų pabaigoje, pažeidus kabelį, elektros srautai per šį koridorių nutrūko, ir tai greitai atsispindėjo elektros kainų lentelėse.
„Nors nesame tiesiogiai susieti kabeliu su Suomija, ši jungtis išlieka strategiškai svarbi visoms Baltijos šalims, o ypač – Estijai. Skandinavijoje pagaminta elektros energija įprastai yra pigesnė, nes pagaminama iš atsinaujinančių ir atominių energijos šaltinių.
Tad rudenį ar žiemą, kai patys elektros energijos nepasigaminome tiek daug, mums buvo svarbu turėti galimybę poreikį patenkinti importuojama elektros energija ir apsisaugoti nuo kainų šuolių. Būtent todėl šios infrastruktūros pažeidimą pajutome tiesiogiai“, – pasakoja žaliųjų sprendimų bendrovės „Enefit“ vadovas Valdemar Fiodorovič.
Jo teigimu, praėjusių metų pabaigoje vidutinė elektros kaina biržoje siekė apie 87,34 Eur/MWh. Nutraukus kabelį elektros energijos kainos šoktelėjo ir vasarį jau siekė 152,47 Eur/MWh. Nors kainų šuolį lėmė ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, vėsesnė bei kiek užsitęsusi žiema, būtent šios jungties praradimas tapo viena reikšmingiausių priežasčių, lėmusių kainų augimą.
Ko galime tikėtis dabar?
V. Fiodorovič teigia, kad per pusmetį, kuomet infrastruktūros privalumais naudotis negalėjome, situacija reikšmingai pasikeitė. Pastaruoju metu Lietuvoje patys iš atsinaujinančių šaltinių sugeneruojame reikšmingą elektros energijos poreikio dalį. Sparčiai augantys atsinaujinančios energijos pajėgumai reiškia vieną – tampame vis savarankiškesni ir kuo toliau, tuo mažiau įtakos kainoms mūsų šalyje turės išorinės jungtys, tarp kurių ir „EstLink 1“ bei „EstLink 2“.
„Mūsų klientai, ypač tie, kurie aktyviai seka rinkos dinamiką ir renkasi lanksčius tiekimo planus, teigiamą infrastruktūros poveikį jau pajuto. Praėjusį savaitgalį biržoje formavosi neigiamos elektros energijos kainos ir tam įtakos turėjo vėl pradėjusi veikti jungtis. Visgi – ar tai bus ilgalaikis reiškinys – prognozuoti kol kas sunku“, – pažymi V. Fiodorovič.
Anot jo, šią vasarą prie tinklo planuojama prijungti papildomus atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Tai reiškia, kad rudenį ar žiemą sumenkusius saulės elektrinių pajėgumus kompensuosime augančia vėjo energija ir didžiąją dalį šalies elektros energijos poreikio sugebėsime sugeneruoti patys. Tačiau „EstLink 2“ jungtis išliks svarbi net ir tuo atveju, nes leis perviršį eksportuoti į Skandinaviją.
Paieška archyve
