1968 m. amerikiečių fizikas pirmą kartą pasiūlė idėją į kosmosą paleisti saulės paneles ir taip gaminti elektrą. Sumanymas – užfiksuotą saulės energiją paversti mikrobangomis ir siųsti jas į antžemines stotis, esančias už daugiau kaip 22 000 mylių, kad jos būtų paverstos elektra.
„Nikkei“ praneša, kad 1980 m. Japonija buvo pirmoji pasaulio šalis, kuriai pavyko sėkmingai perduoti energiją mikrobangomis kosmose. Kioto universiteto profesorius Naoki Shinohara perėmė grupės, kuriai pavyko pasiekti šį žygdarbį, vadovavimą ir 2009 m. ji sugebėjo perduoti energiją iš 30 metrų aukštyje skrendančio dirižablio į mobilųjį telefoną žemėje.
Kitas proveržis įvyko 2015 m., kai Japonijos ir šalies kosmoso administracijos mokslininkai sėkmingai, nenaudodami laidų, daugiau kaip 50 metrų atstumu iki nedidelio imtuvo perdavė 1,8 kilovatų galios, kurios užtektų mažam virduliui maitinti. Ateityje bus bandoma elektrą nusiųsti nuo 1 km iki 5 km atstumu.
Didžiausias eksperimentas bus atliktas 2025 m. fiskaliniais metais, kai bus naudojami nedideli palydovai, siekiant patikrinti, ar jie gali siųsti energiją iš kosmoso į antžemines priėmimo stotis.
Sėkmingas energijos siuntimas iš kosmoso tapo pasaulinėmis lenktynėmis. Tą patį bando padaryti JAV Karinių oro pajėgų tyrimų laboratorija ir Kalifornijos technologijos institutas, taip pat Čongčingo universitetas Kinijoje ir Europos kosmoso agentūra.
Švari ir neribota atsinaujinančioji energija yra patraukli perspektyva šalims, ypač todėl, kad vis daugiau įmonių siekia nulinės anglies dioksido emisijos. Tačiau didžiausia problema greičiausiai bus kaina. Vieno branduolinio reaktoriaus ekvivalentui (1 gigavatas) pagaminti reikėtų 2 km dydžio kvadrato iš kosminių saulės panelių. Apskaičiuota, kad tokio dydžio masyvas kainuotų daugiau nei 7,1 mlrd. dolerių.
Paieška archyve
