Turkiški koviniai dronai pakeitė kariavimo būdą – nuo aukštos vertės taikinių medžioklės prie konvencinių karų. Šiuo metu tai yra viena efektyviausia kovos prieš tankus ir kitą techniką priemonė. Ukraina išsikėlė tikslą sau – drąsiai žengti į šią naują rinką.
Balandžio pradžioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos į pirmąjį patruliavimą virš Donbaso išsiuntė vieną iš savo įsigytų kovinės paskirties dronų „Bayraktar Tactical Block 2“.
2014 metais Ukraina neteko krūvos lėktuvų: devynių kovinių, dviejų transportinių, vieno žvalgybinio. Prie prarastos technikos įskaičiuojami ir penki koviniai ir penki transportiniai sraigtasparniai. Dauguma šių nuostolių patirta dėl Kremliaus režimo remiamų pasiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų kovotojų veiksmų, kurie naudojosi iš Rusijos gauta ginkluote.
Dalis šių orlaivių, kaip nustatyta, buvo numušti iš Lenkijos gamybos nešiojamų kompleksų GROM, kuriuos Rusijos pajėgos kaip trofėjus pagrobė iš Sakartvelo pajėgų per 2008 metų rugpjūčio karą.
Ukrainos kovinių dronų pasirodymas konflikto zonoje rodo, kad iškilus reikalui, taiklia raketų ugnimi gali būti naikinama įvairi kovinė technika ir kiti didelės vertės taikiniai. Kaip rodo konfliktų Libijoje, Sirijoje ir Kalnų Karabache patirtis, dronų „Bayraktar“ raketos efektyvios prieš įvairių tipų šarvuotą techniką, o dronai sėkmingai apeina oro gynybos priemones ir jas naikina.
Tarp „Bayraktar“ sunaikintų taikinių – ne tik sovietinė ir rusiška kovinė technika, bet ir naujausi oro gynybos kompleksai „Pantsyr“. Todėl Ukrainos „Bayraktarų“ skrydžiai virš Donbaso sukelia rimtų praradimų grėsmę Rusijai ir jos statytiniams.
Jei ne Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos sprendimai maždaug prieš dešimtmetį neparduoti Turkijai kovinių dronų, ko gero, Jungtinės Valstijos iki šiol dominuotų kovinių dronų panaudojimo srityje. Baimindamosi, kad kovinius dronus Turkijos pajėgos panaudos prieš Kurdistano darbininkų partijos kovotojus, Jungtinės Valstijos atsisakė parduoti amerikietiškus bepiločius.
Tai nulėmė priešingą rezultatą – įsigijusi britų technologiją, Turkijos įmonė „Baykar“, pasitelkdama Vokietijos, Austrijos, britų ir Kanados komponentus, pradėjo masiškai gaminti kovinius dronus ir juos apginkluoti Turkijos kompanijos „Roketsan“ raketomis. Šiuo metu vien Turkijos kariuomenė ir sukarintos struktūros naudoja maždaug pusantro šimto kovinių dronų „Bayraktar Tactical Block 2“.
Turkija šiais dronais aprūpina savo sąjungininkus, įskaitant Azerbaidžaną. Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos savo kovinius dronus naudojo daugiausia nekonvenciniuose konfliktuose, įvairių grupuočių vadeivų ir didelės vertės taikinių naikinimui, Turkija įrodė, kad kovinius dronus galima sėkmingai panaudoti konvenciniuose karuose. Po itin sėkmingo „Bayraktarų“ panaudojimo Azerbaidžano kare prieš Armėniją, Vakarų valstybių tiekėjai atsisakė tiekti dalis naujų dronų gamybai, tačiau Turkijos gamintojai pareiškė, jog pakeis importinius komponentus pagamintais šalyje.
Neaišku, kiek tai atsilieps dronų kokybei ir charakteristikoms. Ukraina 2019 metais įsigijo jų šešis, ir planuoja turėti daugiau nei keturiasdešimt. Vėliau pagal licenciją gamins juos Ukrainoje. Visgi, jei įsigalios vakarietiškų dalių embargas, gali pasikartoti jau pažįstama situacija.
Šiuo metu dalis Ukrainos gaminamos ginkluotės galėtų būti pažangi ir veiksminga, tačiau dėl Vakarų taikomų draudimų tiekti technologijas ir medžiagas naudojami pigūs bei nekokybiški komponentai, o tai kenkia ginklų kokybei ir patikimumui. Ukrainoje nuo sovietmečio laikų gyvuoja raketų ir aviacijos pramonė. Prasidėjus Rusijos agresijai, nemažai įmonių pradėjo gaminti žvalgybinių ir net kovinių dronų, įskaitant ir klajojančią amuniciją, arba dronus-kamikadzes, prototipų ir net serijinę gamybą. Deja, dėl jau paminėtų priežasčių tokios sėkmės, kaip turkų „Bayraktar“, Ukraina dar neturi.
Paieška archyve
