Lietuvoje vis daugiau elektros išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau kas trečiam šalies gyventojui visiškai nesvarbu, iš ko gaminama jo naudojama elektros energija, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
Nors kas antras respondentas (45 proc.) esant galimybei rinktųsi žaliąją elektrą, pagamintai vėjo, saulės, iš biokuro ar kitų tvarių šaltinių, tačiau net 33 proc. gyventojų visiškai nerūpi, iš ko gaminama į namus tiekiama elektra.
Tautvydo Levinsko nuotr.
„Reikšminga šalies gyventojų dalis elektros švarumo klausimu tiesiog plaukia pasroviui ir naudoja tai, kas jiems patiekiama. Patys aktyviai jie žaliosios elektros nesirinktų, tačiau tai tik įrodo, kokia svarbi atskirų šalių ir bendra Europos Sąjungos energetikos politika, nukreipta į taršių energetikos šaltinių atsisakymą“, – sako apklausą inicijavusios elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės nuomonės apklausos ne kartą atskleidė, jog vartotojams elektros kaina yra bene lemiamas veiksnys, o kiti niuansai paprastai lieka antrame plane. Vis dėlto, anot M. Gigos, žalia elektra dar nereiškia, kad tai būtinai brangi elektra.
„Tai, kokiais gamtos turtais apdovanota atskira šalis, paprastai lemia, ką ji įdarbina elektrai, šilumai gaminti. Pavyzdžiui, Lenkijoje istoriškai stipri anglies pramonė ir ši valstybė daugiausiai elektros pasigamina būtent iš anglies, kitaip tariant, iš taršaus iškastinio kuro. Tuo tarpu kitoje kaimynėje – Latvijoje, didžioji dalis elektros energijos išgaunama žalia, hidroelektrinėms pasinaudojant sraunia upių tėkme. Būdama Šiaurės šalių regiono dalimi, Lietuva pakankamai efektyviai išnaudoja žaliosios energijos potencialą, o ir pati užtikrintai žengia tvarios elektros gamybos keliu“, – teigia M. Giga.
Žaliąją energiją Lietuvoje labiausiai linkę rinktis aukštąjį išsilavinimą įgiję (56 proc.) ir didesnes nei 700 eurų pajamas vienam namų ūkio nariui per mėnesį gaunantys gyventojai (65 proc.). Tuo tarpu daugiausiai abejingų elektros kilmės šaltiniams yra tarp žemesnio išsilavinimo (39 proc.) bei iki 300 eurų mėnesio pajamas gaunančių apklausos dalyvių (39 proc.).
Daug abejingųjų taip pat yra jauniausių, 18-25 metų amžiaus žmonių (41 proc.) bei vyriausių – 56 metų ir vyresnių gyventojų (37 proc.) grupėse. M. Gigos vertinimu, toks požiūris gali būti susijęs su ribotomis šių grupių pajamomis.
„Vertinimas, kad žalioji elektra yra ypatingai brangi, yra paradoksalus, nes ilgesniu laikotarpiu ji paprastai tik atpigina elektros kaštus. Didžiausias Australijos miestas Sidnėjus jau visiškai perėjo prie žaliosios elektros, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių. Ja apšviečiamos miesto gatvės, sporto aikštelės, pastatai ir istorinė Sidnėjaus rotušė, o 60 mln. JAV dolerių investavęs miestas per ateinantį dešimtmetį tikisi sutaupyti iki pusės milijono JAV dolerių kasmet. Panašių planų turi ir Barselona, kiti miestai. Lietuva taip pat pamažu eina šiuo keliu, pas mus ypač iniciatyvūs gyventojai – jie noriai įsigyja asmenines saulės elektrines“, – sako M. Giga.
Reprezentatyvi apklausa vyko birželio 18-26 dienomis. Jos metu apklausta 1014 gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.
Paieška archyve
