Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), kaip kompiuterių, televizorių, šaldytuvų ir mobiliųjų telefonų, atliekos yra vienas greičiausiai augančių atliekų srautų Europos Sąjungoje. Europos komisija (EK) prognozuoja, kad kasmet susidarantis šių atliekų srautas iki 2020 metų viršys 12 mln. tonų ir bus beveik trečdaliu didesnis nei 2005-aisiais (9 mln. tonų).
EEĮ atliekos yra įvairių medžiagų ir komponentų mišinys. Atliekos dėl netinkamo jų tvarkymo ir sudėtyje esančių pavojingų medžiagų gali sukelti didelių aplinkos ir sveikatos problemų. Maža to, šiuolaikinės elektronikos gamybai reikia daug ribotų ir brangių išteklių, pavyzdžiui, elektronikos gaminiams sunaudojama apie 10 proc. viso pasaulio aukso.
Norint geriau tvarkyti EEĮ atliekas ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos bei efektyviau naudoti išteklius, būtina pagerinti elektronikos rinkimą, apdorojimą ir perdirbimą pasibaigus šios įrangos naudojimo laikui, konstatuoja EK.
„Siekiant spręsti elektronikos atliekų problemas, ES šalyse galioja Direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. Bendrijos šalys turi įsipareigojimą ne tik sukurti surinkimo sistemas vartotojams nemokamai grąžinti EEĮ atliekas, bet ir kasmet daugiau perdirbti bei pakartotinai naudoti elektronikos atliekų“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų asociacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Šios ES Direktyvos galioja nuo 2003 metų, o Lietuvoje – nuo 2005-ųjų. Augant buityje naudojamos EEĮ atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotims, Lietuvoje šiais metais turi būti sutvarkyta 60 proc. pernai Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos pagal svorį. Pagal principą „teršėjas moka“ kiekvienas gamintojas ir importuotojas yra atsakingas už jo gaminio atliekų tvarkymo finansavimą.
„Elektronikos atliekų surinkimas, transportavimas, apdorojimas, perdirbimas ir paruošimas pakartotiniam naudojimui turėtų būti saugus aplinkai bei žmonėms ir tausotų kuo daugiau žaliavų. Šiame procese itin svarbus ir kiekvieno gyventojo indėlis, t. y. kiek pats vartotojas atsakingai vartoja ir tinkamai rūšiuoja atliekas. Kai kurie elektronikos gaminiai turi ganėtinai ilgą gyvavimo ciklą ir gali būti naudojami pakartotinai, o ne keliauti į atliekų srautą“, – sako V. Masalienė.
Pagal EK prognozes kasmet susidarantis elektronikos atliekų srautas iki 2020 metų viršys 12 mln. tonų ir bus beveik trečdaliu didesnis nei 2005-aisiais (9 mln. tonų). Visame pasaulyje šiuo metu per metus susikaupia beveik 50 mln. tonų EEĮ atliekų, o oficialiai jų perdirbama maždaug penktadalis. Prognozuojama, kad situacijai nesikeičiant 2050 metais elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugs net iki 120 mln. tonų per metus.
Į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) patekusios elektronikos atliekos gali užteršti ne tik švinu, bet ir kitomis pavojingomis toksiškomis medžiagomis, kaip gyvsidabriu, kadmiu ar chromu. Dėl to visos elektronikos atliekos turi patekti pas atliekų tvarkytojus.
Paieška archyve
