Sous-vide, arba vakuumavimas, daug metų buvo išskirtinai tik profesionalių virtuvės šefų naudojamas maisto gamybos būdas, bet paskutiniais metais vis dažniau pasiekia ir namų virtuves. Las Vegase vykstančioje „CES 2019“ technologijų parodoje amerikiečių „Anova“ kompanija pasiūlė savo naujausią įrenginį.
„Anova Culinary“ nuotr. / © Gamintojo archyvas
Vakuumavimo maisto gamybos metodą 1970 m. išrado prancūzas virėjas George Pralus. Vakuumuojant neapdorotas maistas įdedamas į specialiai pagamintą laminuotą plastikinį maišą, iš kurio ištraukiamas oras. Maistas plastikinėje pakuotėje verdamas 70 -100° C temperatūroje, garuose arba vandenyje. Metodas tapo populiarus tarp virėjų, nes įkaitinti garai ar vanduo tolygiai veikia visą maistą, kai kartais orkaitėje temperatūros svyravimai gali siekti net iki 20 laipsnių. Skiriasi ir taip gaminto maisto skonio savybės.
Pirmasis namams skirtas vakuumavimo įrenginys sukurtas 2009 m. ir nuo tol greitai tobulėjo ir tampa vis populiaresnis JAV.
„Anova“ įrenginys skirtas išsiskiria tuo, kad maistas įdėtas į maišelį neprivalo būti vakuumuotas, t.y. nebūtina ištraukti oro (tam reikalingas papildomas įrenginys). Imate jautienos (ar bet kokios kitos mėsos) pjausnį, pabarstote prieskoniais ar išmarinuojate, įdedate į storasienį maistui skirtą maišelį ir paliekate įrenginiui nuveikti visą darbą. Valdyti prietaisą galima ant įtaisytu prietaisų skydeliu arba programėle telefonu. Programėlėje yra nuolat atnaujinimas receptų sąrašas, pasirinkus konkretų receptą, įrenginys pats parinks optimaliausią temperatūrą ir laiką ir paruoš maistą.
Automatinis valdymas gana patogus, jeigu norite pagaminti tobulo retumo mėsą, pavyzdžiui skirtumas tarp žalio (rare) ir žalio su krauju (medium rare) kepsnio yra vos 3-5 laipsniai, pagaminti tokį ant keptuvės ar orkaitėje gali tik labai patyręs virėjas. Tačiau vakuuminis gamybos būdas leidžia tai pasiekti kiekvienam su labai mažai pastangų.
Patobulinta „Anova“ versija turi integruotą bevielio interneto funkciją, tad leidžia valdyti prietaisą per atstumą, pavyzdžiui vykstant namo iš darbo galima įjungti iš anksto parengtą puodą virti.
Tiesa, kadangi maistas verdamas vandenyje, jis neįgaus kartais taip norimo mėsos apskrudimo ir traškumo, todėl mėgstantys būtent tokį maistą vis tiek turės jį apskrudinti keptuvėje.
Ar toks įrenginys galėtų visiškai pakeisti viryklę ar orkaitę? Tikriausiai ne, tai labiau papildomas maisto gamybos būdas, kai nusibosta įprasti. Kita vertus, jis mažesnis nei, tarkime, maisto garinimo įrenginiai ar puodai, todėl galėtų pakeisti juos. Dar vienas trūkumas – gana ilgas maisto gamybos laikas. Tarkime 2,5 cm storio jautienos kepsnys virs bent valandą, lašišą išsitroškins per 30-40 min, bet 5 cm kiaulienos pjausniams pilnai pagaminti prireiks net 2 val.
Už paprastą „Anova“ variantą gamintojai prašo 86 eurų, su bevielio funkcija – 112 eurų.
Paieška archyve
