Sakoma, kad traukiniai Japonijoje beveik niekada nevėluoja. Beveik. Dažniausiai jie pavėluoja dėl dviejų priežasčių – savižudžių ir gyvūnų. Elniai užmiesčiuose dažnai iššoka prieš traukinius. Sudaužyti traukinio stiklai automatiškai reiškia, kad kelionė bus tęsiama lėčiau, o kartais tenka laukti specialistų, kad jie įvertintų traukinio būklę ir pašalintų partrenktą gyvūną nuo bėgių. Problema tokia didelė, kad dabar japonai nori savo traukinius išmokyti loti ir mėgdžioti elnių skleidžiamus garsus.
Elniai vienas kitą perspėja dėl gręsiančio pavojaus. Tai – trumpi urzgimą primenantys garsai. Japonų inžinieriai mano, kad traukiniai su šiuos garsus grojančiomis kolonėlėmis vėluotų rečiau. Kažkam dar kilo geniali mintis į šį garso takelį įpinti ir šuns lojimą – šunys gąsdina elnius. Taigi, iš esmės viskas skamba kaip elnių perspėjimas apie pavojingą šunį. Priemonė gal kiek keista ir primityvoka, bet veikia.
Eksperimentai parodė, kad traukiniai su šiais įrenginiais elnius sutinka 40 % rečiau. Elniai išgirdę pažįstamą garsą tiesiog leidžiasi bėgti kuo toliau nuo artėjančio traukinio. Specialistai džiaugiasi, kad taip pavyks ne tik išvengti vėlavimo, bet ir sutaupyti pinigų.
Vėluojantys traukiniai reiškia nuostolius. Dabar norint išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais statomos tvoros. Jei tik naujoji sistema veiks ir kalnuotose vietovėse bei netoli miškų, tikimasi, kad daugiau tvorų statyti nebereikės. Visgi, svarstoma, kad vietoj jų gali tekti įrengti garsiakalbius, nes vien ant traukinių jų gali nepakakti. Anksčiau buvo išbandomi kiti metodai – piešti liūtų veidai ir žybsinčios šviesos. Tačiau nei vienas jų nepasirodė efektyvus.
Paieška archyve
