Regėjimo problemų turintys žmonės, pavyzdžiui, kenčiantys nuo presbiopijos ar toliaregystės, dažnai priversti naudoti keletą akinių porų: artimam ir tolimam atstumui. Jutos (JAV) universiteto elektronikos ir kompiuterių inžinerijos katedros profesorius Karlos Mastrangelo pasiūlė šios problemos sprendimą. Jis sukūrė išmaniuosius akinius, kuriuos galima dėvėti visą dieną. Jie yra universalūs, kadangi turi automatinio fokusavimo sistemą, todėl tinka koreguoti ir toliaregystę, ir trumparegystę.
Išmaniųjų akinių poreikį pajuto pats Mastrangelo. Sulaukus 50-ies metų jam buvo diagnozuota toliaregystė, todėl dirbti kompiuteriu ar skaityti knygą tapo problemiška, nes raidės susiliedavo prieš jo akis.
Profesoriaus sukurti akiniai seka vartotojo žvilgsnį ir automatiškai pakeičia fokusavimo tašką. Atstumas tarp akinių ir taško, į kurį žiūri savininkas, naudojant infraraudonųjų spindulių jutiklį, išmatuojamas per 14 milisekundžių.
Akinių lęšius čia pakeičia membranos, tarp kurių esantis tarpas yra pripildytas glicerolio. Prie jų prijungti laidai leidžia keisti linzių išlinkimą, keičiantis fokusavimo taškui.
Energiją prietaisui tiekia akumuliatorius, kurio pakanka 24 valandoms nepertraukiamo naudojimo. Akinius konfigūruoti galima naudojant išmanųjį telefoną su įdiegta specialia programėle, kurios nustatymuose reikia nurodyti regėjimo rodiklius tam, kad prietaisas veiktų tiksliau.
Pagrindinis išradimo trūkumas – dizainas. Jie atrodo gąsdinančiai, tačiau išradėjas kurią antrą, kompaktiškesnį ir techniškai elegantiškesnį variantą. Naujoje versijoje akių judesius seks miniatiūrinės kameros. Antroji akinių versija bus parengta per 2–3 metus ir kainuos 500–1000 dolerių.
Pilną prietaiso aprašymą pateikia leidinys „Optics Express“.
Paieška archyve
