Vis sparčiau į mūsų visuomenę integruojant robotus, svarbu garantuoti, kad etiniai jų elgesio aspektai būtų tinkami.
Mokslinės fantastikos rašytojas Izakas Asimovas (Isaac Asimov) 1942 metais bandė sukurti tobulą filosofinę ir moralinę sistemą, užtikrinančią, kad robotai atsakingai bei saugiai tarnaus savo šeimininkams ir destruktyviu elgesiu nekels grėsmės žmonijai. Šiandien I. Asimovo idėjinė sistema yra žinoma kaip „trys robotikos įstatymai“, kurių pagrindinės koncepcijos pabrėžia:
- Robotas negali pakenkti žmogui, arba dėl savo neveiksnumo, leisti, kad žmogui atsitiktų nelaimė (kitaip tariant, matydamas žmogui gresiantį pavojų robotas turi jam padėti).
- Robotas turi paklusti žmonių įsakymams, išskyrus tuos atvejus, kai nurodymai pažeidžia pirmąjį įstatymą.
- Robotas privalo apsaugoti savo egzistenciją, tačiau tai darydamas nesulaužyti pirmojo ir antrojo įstatymo taisyklių.
Vis dėlto praskriejus daugiau nei septyniasdešimčiai metu po I. Asimovo bandymo numatyti robotų egzistencijos gaires, situacija nėra aiški. Robotų mūsų gyvenimuose daugėja, tačiau įstatymų, apibrėžiančių tai, kas leistina bei tai, kas absoliučiai nepriimtina – ne.
Baimė, jog be etinių apribojimų robotai gali padaryti daug žalos žmonijai, yra logiška. Šią baimę neretai pakursto ir prieš keliolika metų televizorių ekranus pasiekę filmai, tokie kaip „Terminatorius“ bei naujesni kūriniai, pavyzdžiui, serialas „Humans“, kuris, beje, parodo ir teigiamus, ir neigiamus dirbtinio intelekto aspektus.
Inžinerijos ir fizikos mokslus mokslinių tyrimų taryba (EPSRC) 2010 metais pasiūlė robotų moralės ir etikos principus, kurių tinkamumas vis dažniau svarstomas esamuoju periodu, siekiant užtikrinti gerus žmonių ir robotų santykius.
Tiesa, verta paminėti, kad EPSRC laikosi pozicijos, kad dirbtinis intelektas yra įrankis, už kurį žmonės turėtų prisiimti absoliučią atsakomybę. Taryba taip pat pateikia išvadas, kad siekiant užtikrinti santarvę, ypatingai sumanūs robotai, norėdami kaip įmanoma mažiau priklausyti nuo žmonių, privalėtų laikyti visų žmonėms taikomų moralinių ir etinių normų, tokių kaip nežudyti, nevogti, nemeluoti ir pan. Be to, EPSRC teigimu, norėdami savarankiškumo robotai turėtų užsitarnauti žmonių pasitikėjimą lygiai taip, kai tai daro žmonės.
Numatyti pagal kokius principus, senuosius I. Asimovo ar naujesnius mokslinės tyrimų tarybos, funkcionuos robotai, dar anksti. Tačiau akivaizdu, kad moralinių bei etinių normų apibrėžimo svarba robotų industrijoje kasdien tampa vis aktualesnė.
Paieška archyve
