JAV pažangių apsaugos projektų tyrimo agentūra (DARPA) teigia, jog šių dienų sraigtasparniai nėra aprūpinti įranga, leidžiančia nusileisti ant nelygaus reljefo, tačiau norima, kad ateities sraigtasparniai turėtų robotinį nusileidimo įrenginį, kuris suteiktų galimybę nutūpti beveik bet kurioje vietoje.
Planuojama, jog naujasis nusileidimo įrenginys turės keturias lanksčias robotines kojos, kurios įprastą eilinį sraigtasparnį pavers panašesnį į milžinišką mechaninę musę. Sraigtasparniui leidžiantis „kojos“, ant kurių kiekvienos bus įtaisytas stiprus kontaktinis daviklis, automatiškai išsilankstys prisitaikydamos prie reljefo tam, kad sraigtasparnio korpusas būtų išlaikytas stabilus vertikalioje padėtyje. Šios „kojos“ taip pat galės užtikrinti sraigtasparnio stabilumą leidžiantis ant judančio paviršiaus, pavyzdžiui ant siūbuojančio laivo denio.
Kol kas idėja realizuota naudojant žmonių transportavimui nepritaikytą modelį, kuris pademonstravo galimybę ne tik nusileisti, bet ir pakilti tokiose vietovėse, kuriose to padaryti su standartine įranga nepavyktų.
Ši robotinė sistema kur kas skiriasi nuo įprasto standartinio nusileidimo įrenginio, kuris paprastai turi įtraukiamus ratus arba fiksuotas šliūžes (į slides panašius balansyrus, pritvirtintus sraigtasparnio korpuso apačioje). Nė vienas iš šių standartinių variantų nėra pritaikytas nusileidimui nelygioje vietovėje ir tai yra didžiulis trūkumas, kadangi labai dažnai sraigtasparniams tenka leistis tam nepritaikytose vietovėse, pvz. įvairių katastrofų teritorijose.
Robotinis nusileidimo įrenginys leistų nutupdyti sraigtasparnį ant nelygaus paviršiaus – uolotos atbrailos ar didelio akmens. Šių „sąnarinių kojų“ dėka būtų galima ne tik užtikrinti sraigtasparnio stabilumą nusileidimo metu, bet ir žymiai sumažinti „kieto“ nusileidimo padaromą žalą sraigtasparniui. DARPA agentūros manymu, šios robotikos suteikiamos galimybės efektingai galėtų būti pritaikytos kariniams tikslams ir ne tik.
Paieška archyve
