Bio-dronas, kuris ištirpsta po skrydžio, nepalikdamas jokių pėdsakų, gali skambėti tarsi Džeimso Bondo filmo scenarijus. Tačiau NASA mokslininkų komanda iš tiesų kuria tokį robotą, praneša CNN.
Straipsnio autorius Peter Shadbolt šmaikščiai ironizuoja, jog sudėtingas bei inovatyvus, iš grybų pluoštus ir klonuotos vapsvos nuodus jungiančios medžiagos pagamintas, dronas gali priminti propeleriais varomą kartoninę kiaušinių dėžutę. Vis dėlto kūrėjai patikina, kad šis neįprastai atrodantis oro robotas geba skristi itin pažeidžiamose ir kritinės priežiūros (ekologijos aspektu) reikalaujančiose vietovėse, nepalikdamas beveik jokių pėdsakų.
Novatoriško biologinio drono kūrėjų komandai vadovauja Lynn Rothschild, kurios susidomėjimas autonominėmis oro transporto priemonėmis išaugo dirbant ekologiškai pažeidžiamose vietose Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje, Žemės mokslo grupėje. Komandos vadovės teigimu, dronai nuolatos pradingsta, todėl biologinio oro roboto projektavimas yra racionalus, jei norima tokio pobūdžio transporto priemones naudoti ekologiškai nestabilioje aplinkoje.
Kaip sumontuotas modernus biologinis robotas? Tam pasitelkti ne tik grybų pluoštai, bet ir „save auginantys“ celiuliozės fermentai bei vapsvų seilės. Drono važiuoklė pagaminta iš micelio (plonas ir labai trapus plonų hifų tinklas), kuris, anot mokslininkų, yra tarsi greitai yrantis naujos kartos plastikas. Jungiamosios detalės atspausdintos sidabriniu nanodalelių rašalu, kuris taip pat „sudužęs“ greitai sunyksta gamtoje.
Vis dėlto modernus kūrinys turi trūkumų. Vienas jų – užterštumo apribojimas, kitas – standartinių, greitomis yrimo savybėmis nepasižyminčių, elementų naudojimas. Projektuodami droną mokslininkai pasitelkė įprastą bateriją, motorą bei propelerius…
Kūrėjai neketina sustoti ir planuoja rasti būdą kaip šiam oro robotui suteikti dar daugiau organinių ypatybių. Akivaizdu, kad tokios technologijos pritaikymas, atvertų naujas galimybes nepilotuojamų oro transporto priemonių panaudojime.
Paieška archyve
