Neurobiologinių robotų industrija yra progresyvi, tačiau vis dar vystymosi reikalaujanti sritis… Mokslininkai pripažįsta, jog sukurti robotą, kuris atlieka tam tikrus, konkrečius, veiksmus, pavyzdžiui, sprendžia matematines užduotis, žaidžia šachmatais, nagrinėja autobusų maršrutus ir pan. yra kur kas paprasčiau nei suprojektuoti mechanizmą, galintį vykdyti komunikacijos procesus ar tikslingai „orientuotis“ kasdienybėje, atpažįstant kasdien matomus objektus bei suvokiant kasdienes situacijas… Vis dėlto, nepaisant sunkumų, mokslininkai bando įgyvendinti progresyvius uždavinius neurobiologijos robotų srityje ir neretai tam pasitelkia žmonių ar gyvūnų emocijų bei unikalių sugebėjimų analizavimą, kurį vėliau pritaiko robotų kūrime.
Vienį geriausių pasaulio mokslininkų, neurobiologinės inžinerijos srityje, Honkonge vykusioje IEEE Tarptautinėje robotikos ir automatikos konferencijoje (angl. International Conference on Robotics and Automation; ICRA) pristatė neuro-robotų projektą, skatinantį technologinę pažangą šio pobūdžio robotų kūrime.
„Stengiamės padaryti taip, kad roboto smegenys būtų kuo panašesnės į žmogaus smegenis. Smegenys yra neįtikėtinai laksčios ir turi nepaprastą sugebėjimą greitai prisitaikyti. Tačiau jei pažvelgsime į dirbtinę sistemą, ji kur kas trapesnė nei biologinė“, teigia Kalifornijos universiteto (angl. University of California) profesorius Jeff Krichmar, eksperimentuojantis robotų, turinčių obsesinį-kompulsinį sutrikimą, kūrime. Roboto nerimo sutrikimai atspindi žmogaus elgesį, pasireiškianti sergant šia psichine liga.
Matematiniais veiksmais grįstas modelis atspindi smegenų bei pažinimo sistemos veiklą, kuri pritaikyta kompiuterinėje programinėje įrangoje tampa roboto kontrolės mechanizmu. Mokslininkai, sukūrę neurotiško elgesio robotą, prototipu pasirinko graužikus. Pasak kūrėjo, robotas–neurotikas „veikia“ tarsi narve uždaryta pelė. „Jeigu įleistume graužiką į itin atvirą ir nepažįstamą kambario erdvę jis glaustųsi prie sienų. Jis slėptųsi iki tol, kol pasijaustų patogiau, ir tik tada pereitų per kambarį. Mes šitaip pasielgėme su robotu, padarėme taip, kad jis būtų toks nervingas, jog niekada nedrįstų pereiti per kambarį“, – apie eksperimentą spaudai pasakojo profesorius J. Krichmar.
Manoma, kad baimės jausmo integracija į programinę įrangą, suteiks galimybę robotams objektyviai analizuoti susidariusias problemines situacijas, ieškant tinkamiausio sprendimo būdo, nes iki šiol robotai rinkdavosi greičiausią bei elementariausią problemos panaikinimo metodą.
Robotų–neurotikų, gebančių atkartoti žmonių elgesį, sukūrimas yra svarbus technologinio poslinkio procesas neurobiologijos robotų srityje, kuris ateityje ne tik leis modernizuoti robotų „emocijas“, bet ir bus naudingas mokslo medicinos sferoje, ieškant depresinių ligų gydymo galimybių.
