Vandenynų bangose slypi milžiniška energija, ir mokslininkai jau seniai ieško būdų, kaip ją būtų galima išgauti.
Yra apskaičiuota, kad audringose pakrantėse, tokiose kaip vakarų Škotija, šiaurės vakarų JAV, Horno ragas Pietų Amerikoje, teoriškai galima gauti nuo 100 iki 200 megavatų energijos viename pakrantės kilometre.
Tačiau sukurti efektyvų įrenginį, galintį bangų energiją versti elektra yra labai sudėtinga, nes jis turėti veikti agresyvioje ir koroziją skatinančioje sūrioje aplinkoje, turi sugebėti prisitaikyti prie sunkiai numatomų bangavimo intensyvumo kitimų, potvynių ir atoslūgių bei audrų.
Masačusetso technologijos instituto (MIT, Masachusets Institute of Technology) bei Lisabonos technikos instituto (Insitituto Superior Tecnico, Portugalija) specialistai pasiūlė naujovišką būdą bangų energijai suvaldyti – įrenginį, kurį jie pavadino siūbuojančiu vandens stulpu (oscillating water column, arba OWC). OWC elektrinė veikia tarsi milžiniškas kompresorius - jos pagrindinis elementas – oro kamera, kurioje vanduo suspaudžia orą, o jis ima sukti turbinos mentes.
MIT mokslininkai apskaičiavo, kad efektyvų energijos perdavimą galima pasiekti tuomet, kai pasiekiamas rezonansas – oro kameros savasis dažnis yra artimas bangavimo dažniui. Tačiau bangavimas dažnai keičiasi, ir mokslininkai pasiūlė sukurti oro kamerą, kuri keistų savo tūrį (taigi ir rezonansinį dažnį) ir taip prisiderintų prie bangavimo.
Vanduo pakliūna į kamerą, kurioje bangavimas periodiškai suspaudžia bei išretina orą, ir jis yra nukreipiamas į turbiną. Turbina, sukanti generatorių, yra sukonstruota taip, kad visą laiką sukasi į tą pačią pusę, nežiūrint į tai, kad oras pro jos mentes veržiasi ir pirmyn, ir atgal.
Jie planuoja pastatyti bandomąją 750 kilovatų elektrinę prie bangolaužio Porto mieste, šiaurės Portugalijoje. Be to, tokia elektrinė suteiks ir kitos naudos – bus sumažintas bangavimas pakrantėje ir taip pat mažės krantų erozija.
Paieška archyve
