Elektros tinklo patikimumas Lietuvoje jau šiandien yra vienas geriausių Centrinėje Europoje, tačiau „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tikslas dar ambicingesnis – pasiekti, kad vidutinis klientas neplaninį elektros tiekimo sutrikimą patirtų rečiau nei kartą per metus. Šio tikslo siekiama spartinant ir tinklo modernizaciją ir iki 2028 m. pabaigos sukabeliuojant apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų miškingose teritorijose.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Vienas svarbiausių elektros tinklo patikimumo rodiklių SAIFI šiandien Lietuvoje siekia 1,02. Tai reiškia, kad vidutinis klientas per metus neplaninį elektros tiekimo sutrikimą patiria maždaug vieną kartą. Mūsų tikslas yra šį rodiklį sumažinti iki mažiau nei vieno atjungimo per metus. Didžiausias iššūkis tinklui išlieka audrų poveikis miškingose vietovėse, kuriomis eina oro linijos, todėl nuosekliai investuojame į kabeliavimą, kuris leidžia reikšmingai didinti tinklo patikimumą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.
Šiuo metu ESO valdo beveik 135 tūkst. kilometrų elektros tinklo, iš kurių 38 proc. jau sudaro kabelinės linijos. Visas naujai tiesiamas tinklas šiandien projektuojamas kaip požeminis, o didžiausias dėmesys skiriamas labiausiai pažeidžiamoms vietovėms.
Iki 2028 m. pabaigos ESO planuoja miškingose teritorijose sukabeliuoti apie 2 tūkst. kilometrų 10 kV oro linijų. Bendra projekto vertė siekia apie 160 mln. eurų. Investicijos finansuojamos ESO lėšomis bei Europos Sąjungos ir Klimato kaitos programos parama.
Pasak R. Radvilos, projektas reikšmingai padidins tinklo atsparumą būtent ten, kur sutrikimų rizika yra didžiausia.
„Šiandien apie 6 tūkst. kilometrų mūsų 10 kV tinklo yra miškingose teritorijose. Įgyvendinus kabeliavimo programą, šiose vietovėse esantis tinklas taps maždaug trečdaliu patikimesnis. Tai reiškia mažesnę elektros tiekimo sutrikimų riziką gyventojams ir verslui“, – teigė ESO vadovas.
Papildomos naudos pajus ir miškų savininkai bei aplinka. Oro linijoms reikalinga 6 metrų pločio apsaugos zona, o paklojus kabelį ji sumažėja iki 2 metrų. Tai leidžia trečdaliu sumažinti reikalingų iškirsti properšų plotį ir daugiau teritorijos grąžinti natūraliai augmenijai.
Skaitmenizacija – svarbus veiksnys
R. Radvilos teigimu, tinklo patikimumą didina ne tik kabeliavimas, bet ir skaitmenizacija. Lietuvoje sparčiai diegiami išmanieji elektros skaitikliai, kurie leidžia realiuoju laiku matyti tinklo būklę ir greičiau reaguoti į sutrikimus.
Šiuo metu Lietuvoje jau įdiegta apie 1,4 mln. išmaniųjų skaitiklių. Nors tai sudaro apie 70 proc. visų apskaitos prietaisų, pagal suvartojamos elektros kiekį išmanioji apskaita jau apima daugiau kaip 90 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
„Dažnai kalbame apie išmaniuosius skaitiklius kaip apie klientui patogesnę apskaitą. Iš tinklo perspektyvos naudos taip pat didelės– tai yra vienas svarbiausių modernios energetikos elementų. Išmanieji skaitikliai leidžia realiuoju laiku matyti tinklo būklę, greičiau identifikuoti sutrikimus ir efektyviau valdyti visą elektros sistemą“, – sakė R. Radvila.
ESO vadovo teigimu, investicijos į tinklo modernizaciją svarbios ne tik gyventojų patogumui, bet ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.
„Patikimas elektros tinklas šiandien yra vienas iš veiksnių, lemiančių investicijas į šalį. Kartu su darbo jėga, logistika ir infrastruktūra jis tampa svarbia konkurencinio pranašumo dalimi. Todėl turime nuolat investuoti į tinklo atsparumą ir modernizaciją“, – pabrėžė R. Radvila.
Anot jo, tinklo patikimumas yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Geopolitinės grėsmės verčia energetikos sektorių dar daugiau dėmesio skirti tinklo atsparumui, fizinei ir kibernetinei apsaugai.
„Energetika šiandien yra viena svarbiausių kritinės infrastruktūros sričių. Matome, kad konfliktų metu energetikos objektai tampa vienais pagrindinių taikinių, todėl investicijos į tinklo atsparumą, saugumą ir modernizaciją yra ne tik patikimo elektros tiekimo, bet ir valstybės saugumo klausimas“, – sakė R. Radvila.
Daugiau apie elektros tinklo patikimumą, kabeliavimo projektus, išmaniąją apskaitą ir energetikos ateitį klausykite „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“.
