Lietuvoje įkurtos kompanijos „Urgent tools“ komanda kartu su partneriais kovo pradžioje atliko pirmuosius lazerinės antidroninės sistemos „OVR-GUARD S1“ bandymus ir pirmą kartą pristato šią inovaciją visuomenei, rašoma „Urgent tools“ pranešime žiniasklaidai.
 Pranešimo autorių nuotr. |
|---|
Daugiau nei dvejus metus vystomo projekto rezultatai nuteikia pozityviai ir, pasak projekto vadovo Tado Stelionio, ateityje tai gali tapti alternatyva itin brangioms Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kinijoje ar Prancūzijoje gaminamoms antidroninėms sistemoms.
„Pastaruosius kelerius metus projektavome, konstravome ir bandėme sistemą, skirtą kovai su FPV dronais. Mūsų sprendimas, naudodamas dirbtinio intelekto modelius, automatiškai aptinka, atpažįsta ir seka taikinį, o lazerio spinduliu pažeidžia kritines drono elektronikos dalis“, – pasakoja T.Stelionis.
Bandymams buvo naudojamas 10 colių FPV kovinis dronas. Jis buvo neutralizuotas iš 80 metrų atstumo. Iš viso buvo atlikti du pilni bandymai: vieno jų metu dronas perkaito ir tapo nevaldomas, o kitu atveju nukrito ant žemės. Testų metu buvo pažeista drono valdymo elektronika.
FPV dronams vis labiau keliant grėsmę tiek civilinei, tiek karinei infrastruktūrai, tokios ar panašios sistemos kol kas diegiamos itin retai – tiek dėl technologinių iššūkių, tiek dėl aukštos kainos. Šiuo metu panašias technologijas vysto vos kelios didžiosios valstybės, tarp jų JAV ir Kinija. Tačiau šių sprendimų kaina dažnai siekia milijonus eurų, todėl jų platus naudojimas – ypač saugant strateginės reikšmės objektus – išlieka ribotas.
Kaip pasakoja „Urgent tools“ atstovai, jų komandos ir partnerių kuriamas produktas išsiskiria tuo, kad jo savikaina gali būti bent penkis kartus mažesnė nei šiuo metu rinkoje esančių analogų. Pradėjus masinę gamybą, kaina galėtų mažėti dar labiau. Tai lemia spartus dirbtinio intelekto technologijų tobulėjimas, tam tikri technologiniai sprendimai bei pasirinktos medžiagos.
Šiuo metu sistema vis dar yra ankstyvos stadijos veikiantis prototipas. Bandymų metu buvo testuojami visi pagrindiniai sistemos komponentai: lazeris ir lazerio spindulio valdymo sistema, dirbtiniu intelektu paremtas dronų atpažinimo ir sekimo modulis, elektromechaninės pavaros, kameros ir viską sujungianti valdymo sistema.
Po šių bandymų, įsitikinus, kad pagrindiniai sistemos komponentai veikia, komanda planuoja toliau dirbti, siekdama didinti veikimo nuotolį ir trumpinti neutralizavimo laiką. Projekto komandos vertinimu, pasiekti 400–800 metrų veikimo nuotolį bei sutrumpinti neutralizavimo laiką iki 2–3 sekundžių, dronui skrendant ar manevruojant iki 120 km/h greičiu, yra ambicingas, tačiau realistiškas tikslas artimiausiems vystymo etapams.
„Pirmojo etapo sėkmė rodo, kad judame teisinga kryptimi. Pilnavertiški testai poligone jau pakeliui, tačiau dar turime nemažai darbo. Toliau tobuliname sistemą, siekdami padidinti jos efektyvumą ir patikimumą bei pasirengti tolesniam etapui. Šia žinute norime ne tik pasidalinti džiugia naujiena, bet ir parodyti, kad Lietuvoje kuriamos aukštos technologijos gali tapti realiu atsaku į šiandienos saugumo iššūkius – tiek mums, tiek mūsų partneriams pasaulyje“, – sako T.Stelionis.
Šiuo metu komanda aktyviai ieško partnerių ir investuotojų, kurie galėtų prisidėti prie tolesnio prototipo vystymo iki pilnai parengto produkto. Sėkmės atveju masinę gamybą būtų galima pradėti jau 2027 m. Kuriama technologija šiuo metu jau domisi Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių atstovai.
Paieška archyve
