Nacionalinė elektros energijos gamyba Lietuvoje 2026 m. sausį patenkino apie 67 proc. šalies elektros vartojimo. Daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės – 0,54 TWh, arba 8 proc. daugiau nei iki tol rekordinį 2025-ųjų gruodį.
Šiluminių elektrinių generacija šaltą mėnesį išaugo daugiau nei du kartus, palyginti su gruodžiu, ir siekė 0,27 TWh. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sausį siekė minus 9,2 °C – tai buvo šalčiausias sausis nuo 2010-ųjų kai temperatūrų vidurkis buvo minus 10,3 °C. Elektros energijos vartojimas šalyje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 24 proc., o dėl išaugusios elektros paklausos ir sudėtingų žiemos sąlygų kainos sausį kilo visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje vidutinė mėnesio didmeninė elektros energijos kaina siekė 152 Eur/MWh – tokia pati elektros kaina šalyje buvo pernai vasarį.
Sausio mėnesį Lietuvoje įsivyravę šalčiai lėmė rekordinį elektros energijos vartojimo augimą. Suvartota apie 1,41 TWh – tai apie 24 proc. daugiau, palyginus su 2025 m. sausiu ar gruodžiu. Anksčiau daugiausiai elektros buvo suvartota 2021-ųjų gruodį – apie 1,24 TWh.
Vėjo elektrinės sausį patenkino didžiausią elektros vartojimo poreikio dalį, lyginant skirtingas gamybos technologijas ir importo kryptis.
Vėjo jėgainės per mėnesį generavo apie 38 proc. vartojimui reikalingos elektros – 0,54 TWh. Tai didžiausias kiekis Lietuvos istorijoje. Iki šiol pasiektas rekordas buvo fiksuotas prieš mėnesį, 2025 m. gruodį, kai vėjo elektrinės pagamino 0,50 TWh elektros energijos, arba 44 proc. vartojimui reikalingos elektros.
Ketvirtą mėnesį iš eilės, nuo 2025-ųjų spalio, vėjo energetika patenkino didžiausią šalies elektros vartojimo dalį, lyginant skirtingas elektros gamybos technologijas – vidutiniškai 37 procentus.
Šiemet sausį vėjo jėgainės pagamino daugiau elektros energijos nei per bet kurį 2020–2022 m. pirmąjį ketvirtį (0,33–0,52 TWh).
Beveik tiek elektros vidutiniškai per vieną metų ketvirtį suvartoja Vilniaus miestas (0,52 TWh).
Saulės elektrinės sausį pagamino 16 GWh elektros ir patenkino tik apie 1 proc. elektros energijos vartojimo. Prieš mėnesį, 2025 m. gruodį, saulės elektrinių generacija (9 GWh) siekė taip pat apie 1 proc. suvartojimo, 2025 m. sausį – apie 2 proc. suvartojimo (19 GWh).
Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia siekia apie 6 GW. Vėjo elektrinių įrengtoji galia per sausį išaugo 4,4 proc., arba didėjo 112 MW, palyginti su 2025 m. gruodžiu – iš viso iki 2 647 MW. Saulės elektrinių įrengtoji galia per šį sausį, palyginti su gruodžiu, išaugo 1,6 proc. , arba 52 MW – iš viso siekia 3 336 MW.
Smarkiai išaugus elektros energijos paklausai, šiluminių elektrinių, palaikančių elektros tinklų stabilumą, generacija 2026 m. sausį siekė 0,27 TWh ir užtikrino 19 proc. elektros energijos suvartojimo. Palyginus su gruodžiu, kai pagaminta 0,12 TWh, arba 10 proc. elektros vartojimo poreikio, šiluminių jėgainių gamyba išaugo apie 2,3 karto, ir buvo tokia pat kaip ir praėjusių metų sausį (0,27 TWh, arba 23 proc. elektros suvartojimo).
Tiek elektros per pirmąjį 2025 m. ketvirtį suvartojo Kauno miestas (0,27 TWh).
Gaminančių vartotojų šalyje toliau sparčiai daugėja: per 2026 m. sausį, palyginti su 2025 m. gruodžiu, aktyvių gaminančių vartotojų skaičius padidėjo 2 539, arba tiek, kiek gyventojų yra Ariogaloje, ir dabar yra iš viso apie 170 000 – tai daugiau negu yra gyventojų trečiame pagal jų skaičių Lietuvos mieste – Klaipėdoje. Bendras ir aktyvių, ir prijungtų gaminančių vartotojų skaičius šiuo metu siekia apie 174 500.
Aktyvių gaminančių vartotojų įrenginių įrengtoji galia sausio mėnesį buvo 2 247 MW, arba 1,82 proc. (40,1 MW) didesnė nei 2025 m. gruodį, kai siekė 2 207 MW.
Nutolusiems gaminantiems vartotojams priklauso 16,6 proc., arba 374 MW įrengtosios elektrinių galios, gaminantiems vartotojams – apie 83,4 proc., arba 1 874 MW galios.
Paieška archyve
